Tad prasidėjus rudens sezonui Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos primena, kad, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/2031, nuo 2019 m. gruodžio 14 d. visus augalus, augalinius produktus ir kitus objektus (augalų sėklas ir sodinukus, skintas gėles, šviežius vaisius, daržoves ir kt.) galima įvežti į Lietuvą ir kitas Europos Sąjungos valstybes nares iš trečiųjų šalių tik su fitosanitariniais sertifikatais, rašoma Augalininkystės tarnybos pranešime.
Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius Sergejus Fedotovas sako, kad sugriežtintą fitosanitarinę tvarką Europos Sąjungoje lėmė objektyvios priežastys: „Kasmet Europos Sąjungos rinkoje iš trečiųjų šalių importuojama milijardai augalų ir jų produktų, su kuriais gali būti atgabenti kenkėjai ar pavojingos ligos. Jungtinių tautų duomenimis, dėl tokios žaladarių veiklos pasaulyje prarandama apie 40 proc. augalinio maisto, žala skaičiuojama milijardais“.
Fitosanitarinis sertifikatas – dokumentas, įrodantis augalų sveikatą. Jis išduodamas atlikus tyrimus ir nustačius, ar augalai yra saugūs – juose nėra bakterijų, virusų, grybų, vabzdžių ar kitokio užkrato, naikinančio augalus ar sukeliančio ligas. Fitosanitarinius sertifikatus įvežamai iš trečiųjų šalių produkcijai išduoda tų šalių, iš kurių gabenami augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai, oficialios valstybinės institucijos, turinčios teisę išduoti sertifikatus.
Augalų, augalinių produktų ir kitų objektų sąrašai, kuriems reikia fitosanitarinių sertifikatų, yra nurodyti reglamento (ES) 2019/2072 XI priedo A ir B dalyse. Fitosanitarinius sertifikatus reikia turėti ir keleiviams, atsivežantiems augalus ar augalinius produktus savo reikmėms ar atsisiunčiant augaliukus bei jų sėklas pašto siuntomis. Išimtis taikoma tik 5 rūšių vaisiams, kurie yra nurodyti reglamento (ES) 2019/2072 XI priedo C dalyje: ananasams, kokosams, durijams, bananams ir datulėms. Šiems vaisiams reikalavimų turėti fitosanitarinį sertifikatą nėra ir juos galima įsivežti neribotai.
Taip pat prašome atkreipti dėmesį, kad draudžiama vežtis / siųstis augalus, nurodytus Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2018/2019, kurio I priede yra pateiktas didelės rizikos augalų, augalinių produktų ir kitų objektų sąrašas, kuriuos draudžiama įvežti į Europos Sąjungos teritoriją tol, kol Europos Komisija atliks konkrečių augalų ir jų kilmės šalių rizikos vertinimą bei padarys atitinkamus sąrašo pakeitimus. Primename, kad į šį sąrašą dabar yra įtraukti įvairūs sodinukai (riešutmedžių, slyvų, obelų, uosių, ąžuolų, klevų ir kt.) iš visų trečiųjų šalių, todėl šiuo metu šiuos augalus į Europos Sąjungą įvežti draudžiama. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/2072 VI priede išvardyti augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai, kuriuos draudžiama įvežti į Sąjungą iš tam tikrų trečiųjų šalių. Viena iš svarbiausių rudens gėrybių – bulvės – taip pat nurodytos minėto reglamento VI priede, todėl net ir savo reikmėms jas įsivežti iš daugelio trečiųjų šalių (net ir iš kaimyninių Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos ir kt.) taip pat griežtai draudžiama.
Pažymėtina, jog transportuojant vaisius ir daržoves iš trečiųjų šalių fitosanitariniai reikalavimai nėra taikomi tik tada, jei vaisiai ir daržovės gabenami termiškai ar kitaip apdoroti (pavyzdžiui, konservuoti, marinuoti ir pan.). Tokiu būdu gabenant vaisius ir daržoves nėra rizikos kartu su rudens gėrybėmis į Lietuvą ir kitas Sąjungos šalis įvežti kenkėjų.
