aA
Nyderlandų Wageningeno universitetas ir mokslinių tyrimų centras (WUR) vakar paskelbė studiją, kuria įvertino, kokią kainą teks sumokėti dėl Europos Žaliojo kurso tikslų.
Paskaičiavo, kiek milijardų ūkininkai praras dėl Žaliojo kurso
© DELFI / Andrius Ufartas

Mokslininkų vertinimu, reikalavimai augalininkystės ūkiuose 50 proc. sumažinti augalų apsaugos produktų ir trąšų naudojimą bei 10-čia proc. sumažinti dirbamos žemės plotą, žemdirbių pajamas sumažins 12 mlrd. eurų. Dėl ženkliai sumažėjusių derlių, europiečiai mažiau produkcijos eksportuos ir daugiau importuos, o tam kitose šalyse prireiks papildomo apie 7 mln. hektarų žemės ūkio ploto, rašoma pranešime.

Tikėtina, kad žemdirbių nuostoliai būtų dar didesni, nes Wageningeno studijos paskaičiavimai atlikti tik 10-ties augalininkystės ūkių produktams – obuoliams, kukurūzams, rapsams, cukriniams runkeliams, pomidorams, kviečiams, alyvuogėms, vynmedžiams, citrusiniams vaisiams ir apyniams.

Iki 30 proc. mažesnis derlius

Mokslininkų vertinimu, apribojus augalų apsaugos produktų (pesticidų) naudojimą, ūkininkai prarastų reikšmingą dalį derliaus, nes neturėtų priemonių kovoti su augalus puolančiais kenkėjais ir ligomis. Skaičiuojama, kad vienmečių kultūrų derlius būtų iki 15 proc. mažesnis, o daugiamečių – net iki 30 procentų. Be to, derlius ne tik sumažėtų, bet ir prastėtų kokybė, dėl ko ūkininkai netektų dar papildomai 7 proc. pajamų.

Kiek mažesnį, bet taip pat reikšmingą neigiamą poveikį turėtų ir tikslas sumažinti trąšų naudojimą žemės ūkyje. Tyrėjų duomenimis, dėl to vienmečių kultūrų derlius vidutiniškai sumažėtų 10 proc., o daugiamečių kultūrų – 15-20 procentų.

Studijos autoriai pabrėžia, kad Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimas reikšmingai paveiktų ES žemdirbių pajamas – jos sumenktų net 12 mlrd. eurų. Ir tai, skaičiuojant tik dešimčiai analizuotų produktų. Specialistai perspėja, kad eksporto apimtys iš Europos susitrauktų, o importas – padidėtų. Taigi, Europai tektų įsivežti daugiau produktų iš trečiųjų šalių, kuriose aplinkosauginiai ir maisto saugos reikalavimai yra ne tokie griežti kaip ES, tad užauginti maistą galima pigiau.

Be to, dėl sumažėsiančių derlių Europoje, kitose šalyse teks papildomai skirti 7 mln. ha žemės ploto žemdirbystei, kad būtų kompensuotas atsirasiantis maisto produkcijos trūkumas. Tai reiškia, kad Europos siekis didinti tvarumą nebūtų toks tvarus, nes tarša, CO2 emisijos tiesiog persikels iš Europos į kitas valstybes.

Norint siekti didesnio tvarumo žemės ūkyje ir mažinti pesticidų bei trąšų naudojimą, WUR mokslininkai rekomenduoja šalis nares daugiau dėmesio skirti inovacijų augalų apsaugos srityje kūrimui ir taikymui, pavyzdžiui, biokontrolės, selekcijos, tiksliosios žemdirbystės, biostimuliatorių ir kitų metodų, kurie padeda didinti augalininkystės atsparumą kenkėjams, piktžolėms ir ligoms. Reikšmingą teigiamą įtaką turėtų ir teisinių kliūčių naujiems selekcijos metodams pašalinimas, siekiant gerokai sutrumpinti selekcijos procesą.

Lenkija numato žemės ūkio susitraukimą

Panašių išvadų priėjo ir prieš keletą dienų Lenkijoje pristatytos naujausios studijos autoriai. Tyrimą atlikęs konsorciumas – Kaimo ir žemės ūkio plėtros institutas (IRWiR PAN), Dirvožemio ir augalininkystės institutas (IUNG-PIB) ir Poznanės gyvybės mokslų universiteto Ekonomikos fakultetas (UPP) – nustatė, kad Žaliojo kurso įgyvendinimas sumažins apsirūpinimą maistu Lenkijoje, maisto kainos išaugs, o produktų prieinamumas sumažės. Dėl ribojimų pablogės Lenkijos tarptautinis konkurencingumas maisto produktų prekybos srityje – sumažės eksportas ir padidės importas, ypač iš ES nepriklausančių šalių.

Studija taip pat parodė, kad Žaliojo kurso įgyvendinimas pilna apimtimi Lenkijos žemdirbių pajamas sumažintų 11 proc., derlius šalyje susitrauktų 13 proc., o pasėlių plotai sumažėtų 6 procentais. Kaip nurodo tyrimo autoriai, jeigu valstybė skatintų tiksliosios žemdirbystės ir skaitmeninių įrankių taikymą, neigiami padariniai būtų maždaug perpus mažesni – derlius mažėtų ne 13 proc., o 6 procentais.

Kainos kiltų ir Lietuvoje

Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė Zita Varanavičienė, komentuodama WUR studijos rezultatus, teigia, kad tiesmukas Žaliojo kurso reikalavimų įgyvendinimas neigiamai paveiktų Lietuvos žemės ūkį ir grėstų dar didesniu maisto kainų kilimu nei turime dabar dėl infliacijos ir energetinių išteklių brangimo. Ji pastebi, kad mūsų šalyje nėra atlikta jokio apibendrinto Žaliojo kurso ir „Nuo lauko iki stalo“ strategijos poveikio Lietuvos žemės ūkiui vertinimo.

„Lietuvoje neturime jokio tyrimo, kuris apskaičiuotų Žaliojo kurso poveikį produktų kainoms, žemdirbių pajamoms ir šalies ekonomikai. Tai yra didelė spraga. Galime remtis nebent tarptautiniais tyrimais, kurie rodo, kad Europoje derlius sumažėtų vidutiniškai 10-20 proc., o kai kurių kultūrų – net iki 50 procentų“, – sako Z. Varanavičienė.

Siekiant to išvengti, pasak jos, Lietuvos žemės ūkio politikos formuotojai turėtų nustatyti realistiškus tikslus šalies ūkininkams, taip pat remti ūkių modernizavimą, tiksliųjų technologijų ir skaitmeninių sprendimų taikymą. Tai leistų didinti tvarumą – sumažinti augalų apsaugos produktų ir trąšų naudojimą – neprarandant efektyvumo ar neplečiant ūkių plotų.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(11 žmonių įvertino)
4.0909

Policija prigavo nelegalius pesticidus platinusį ekologinio ūkio savininką (1)

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių...

Žemės ūkio ministerija siūlo kompensuoti laukinių paukščių daromą žalą (1)

Žemės ūkio ministerija siūlo laukinių paukščių pasėliams daromą žalą atlyginti iš...

Absoliutus kviečių kainų rekordas – ko tikėtis toliau

Indijai uždraudus kviečių eksportą, pirmadienį šių grūdų kainos pasaulyje pasiekė rekordines...

Pamatęs trešnių kilogramą po 35 eurus analitikas atliko kainų palyginimą ir konstatavo: lietuviškų verslininkų stebuklas (27)

Lietuvoje pirmųjų trešnių kilogramas, kai jos buvo gabenamos iš Peru, kainavo 40 eurų, dabar,...

Amerikiečių studija – kas dėl karo dėsis grūdų rinkoje (2)

Karas Ukrainoje kelia vis didesnę įtampą pasaulinėje grūdų rinkoje.

Top naujienos

Delfi PliusVladimiras Laučius

Buvęs ES karinio štabo žvalgybos direktorius: yra dalykas, kuris Putinui tikrai svarbiau nei Ukraina

Nuo 2014-ųjų, kai Rusijos grėsmės akivaizdoje pradėjome labiau rūpintis apleistais gynybos...

Verslas PliusEdgaras Savickas

Artėja svarbus sprendimas: kokį nepriklausomą elektros tiekėją pasirinkti priklausomai nuo kambarių skaičiaus bute (1)

Koks yra mano elektros suvartojimas? Ar galiu rinktis dviejų laiko zonų planą? Kas atsitiks, jei...

Perimtuose rusų pokalbiuose – pagyros dėl draudžiamų ginklų: mums viską leido

Rusų okupantai dar viename ruože šiaurės rytuose išvyti anapus Ukrainos sienos. Teritorinės...

Karas Ukrainoje. Iš „Azovstal“ gamyklos Mariupolyje evakuota daugiau kaip 260 karių (4)

Ukrainos pajėgų pulkas „Azov“, atkakliai gynęs „Azovstal“ metalurgijos įmonę Rusijos...

Istorinė diena: po Delfi tyrimo visuomenei atveriamas prabangiausias Lietuvoje Gulbinų kvartalas (4)

Po Delfi tyrimo apie prabangiausią Lietuvoje Gulbinų kvartalą – istorinis sprendimas. Ilgą...

Stebisi Putino sprendimu: prezidentas tikrai turi geresnių užsiėmimų

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas taip asmeniškai įsitraukė į karą Ukrainoje , jog netgi...

Koncernas „Žalgiris“: tankiame įmonių voratinklyje – ataušusios Sabonio pėdos

Kiekvienas lietuvis nemirktelėjęs pasakytų, kas yra Kauno „Žalgiris“. Vis dėlto įdėmiau...

Koronaviruso statistika: 20 infekcijos atvejų, nemirė nė vienas žmogus

Praėjusią parą, pirmadienį, Lietuvoje patvirtinti 20 koronaviruso (COVID-19) atvejų, nemirė nė...