Šias išmokas ūkininkai gali gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“. Išmokų paskirtis – padengti ūkininkavimo šiose vietovėse ir teritorijose, kuriose gamtinių kliūčių nėra, pajamų skirtumą, rašoma pranešime.
Atsižvelgdama į Europos Komisijos audito ir Nacionalinės mokėjimo agentūros pastabas, ŽŪM patikslino paramos diferencijavimo, t. y. proporcingo išmokų mažinimo, tvarką. Diferencijavimas taikomas tada, kai prašoma paramos už didesnį nei 100 ha plotą, apimantį teritorijas, turinčias skirtingo intensyvumo dideles gamtines kliūtis. Priemonės įgyvendinimo taisyklėse dabar aiškiai nurodyta tokių plotų rėmimo eilės tvarka. Maksimali - 100 proc. - išmoka skiriama už pirmuosius 100 ha, o už likusius deklaruotus plotus (viršijančius 100 ha) išmoka apskaičiuojama taikant kitą tarifą. Prioritetas dėl pirmųjų 100 ha taikymo suteikiamas tam plotui, kuriame nustatytos didesnio intensyvumo gamtinės kliūtys.
Taisyklėse taip pat patikslinta neteisingo deklaravimo sąvoka bei su tuo susijusios galimos sankcijos. Neteisingas deklaravimas – tai didesnio žemės ūkio paskirties žemės ploto, negu pareiškėjas valdo, arba didesnio ploto, negu jame užsiimama žemės ūkio veikla, deklaravimas. Neteisingu deklaravimu nelaikoma ir sankcijos netaikomos tada, kai pareiškėjas vietoj ganyklų ar pievų iki 5 metų, daugiamečių ganyklų arba pievų bei žolių deklaruoja kitas žemės ūkio naudmenas.
Taisyklėse patikslinta ir paraiškas pateikusių pareiškėjų vertinimo, ar jie yra susijusios įmonės / kartu veikiančių fizinių asmenų grupė, tvarka. Taip pat tiksliau apibrėžti ir pareiškėjų veiksmai, susiję su valdų paveldėjimu ir paramos gavimu.
2021 m. ūkininkaujantiems mažiau palankiose tam vietovėse skirta 47,2 mln. Eur. Paraiškos paramai gauti priimamos šiuo metu vykstančio žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo metu.
