„Rinkos aikštė“ vis dar sulaukia skaitytojų, nenorinčių susitaikyti su esame padėtimi ir ieškoti teisybės traukiančių į mūsų redakciją.
Štai Vilainių sen. gyvenanti Vaclova Žilinskienė piktinosi dėl kone trigubai išaugusio jai nuosavybės teise priklausančių sklypų žemės mokesčio.
„Pernai ir užpernai už žemę mokėjau po maždaug 10 Eur, o šiemet už tuos pačius sklypus, kurie sudaro nepilnus 2 ha, žemės mokesčio iš manęs prašoma beveik trigubai daugiau – apie 25 Eur. Sutinku, tai nėra dideli pinigai, tačiau kiti žmonės turi mokėti dar didesnes sumas. Mano pažįstama, pavyzdžiui, anksčiau mokėdavo po beveik 100 Eur, o dabar jai teks pakloti per 300 Eur. Kodėl brangimas toks drastiškas? Kodėl kainos kilo net keliais šimtais procentais? Ar čia visoje Lietuvoje taip? Ar tik pas mus Kėdainiuose? Be to, girdėjau, kad žemės mokestis taip smarkiai kilo tik Kėdainiuose ir tik dėl savivaldybės kaltės, nes ši mokesčių inspekcijai nurodžiusi taikyti daug didesnį žemės mokesčio tarifą nei iki šiol. Kodėl taip buvo pasielgta? Ar kėdainiečiai prie šios valdžios labai praturtėjo? O gal žemės pas mus auksinės tapo“, – pasipiktinimo neslėpė vilainiškė V. Žilinskienė.
Situaciją pakomentuoti paprašėme Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) specialistų.
Į „Rinkos aikštės“ klausimus atsako Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkė Judita Stankienė.
– Kodėl šiemet kėdainiečiai sulaukė žymiai didesnio žemės mokesčio?
Lyginant su praėjusiais metais daugumoje Lietuvos savivaldybių padidėjo žemės mokestis. Taip yra todėl, kad nuo 2018 m. nebetaikoma pereinamojo laikotarpio (2013–2017 m.) nuostata, jog mokesčio suma už žemės ūkio paskirties žemę (išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas ir mėgėjų sodo bei sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemę) visais atvejais neviršija 0,29 euro už vieną arą. Be to, įtakos žemės mokesčio dydžiui turėjo ir VĮ „Registrų centras“ šiemet perskaičiuotos žemės sklypų mokestinės vertės, kurios galios ateinančius penkerius metus.
– Kiek vidutiniškai procentų išaugo žemės mokestis šiemet lyginant su 2017 m.?
Skaičiuojama, kad į savivaldybių biudžetus 2018 m. bus sumokėta apie 40,28 mln. eurų žemės mokesčio. 2017 m. apskaičiuota žemės mokesčio suma buvo 31,4 mln. eurų, 2016 m. – 29,2 mln. eurų, 2015 m. – 26,6 mln. eurų, 2014 m. – 22,2 mln. eurų, 2013 – 17,7 mln. eurų. Žemės mokestis mažėjo tik Vilniaus ir Mažeikių rajonuose.
– Kodėl žemės mokestis keitėsi taip drastiškai?
Žemės mokesčio dydis priklauso nuo mokestinės žemės vertės ir savivaldybių nustatomų žemės mokesčio tarifų. Kaip minėta anksčiau, žemės mokestis šiais metais buvo skaičiuotas remiantis naujomis VĮ „Registrų centras“ nustatytomis mokestinėmis vertėmis.
Nuo 2018 m. sausio 1 d. galiojančios žemės vidutinės rinkos vertės (mokestinės žemės vertės), pagal kurias visus penkerius metus bus skaičiuojamas žemės mokestis, skelbiamos Registrų centro svetainėje http://www.registrucentras.lt/ntr/. Žemės mokesčio mokėtojai, suvedę žemės sklypo unikalų numerį, toje pačioje svetainėje http://www.registrucentras.lt/masvert/paieska_un.jsp gali sužinoti konkrečias savo sklypų mokestines vertes.
– Kaip Kėdainiuose keitėsi savivaldybės pritaikyto žemės mokesčio tarifai? Ar turėjo pagrindo Kėdainių savivaldybė tokį tarifą nustatyti?
Kėdainių rajono savivaldybėje dalis skirtingos paskirties žemės sklypams taikomų tarifų mažėjo, dalis liko tokiais pat, kaip ir praėjusiais metais. Pavyzdžiui, 2017 m. žemės ūkio ir mėgėjų sodų žemės sklypams buvo taikomas 1,5 proc. tarifas, o 2018 m. 1 proc. tarifas. Mažėjo ir žemės ūkio paskirties sklypų tarifas nuo 1,5 iki 1. Kėdainių rajono savivaldybėje, lyginant su 2017 m., tarifai nepadidinti.
Valstybinė mokesčių inspekcija žemės mokestį skaičiuoja pagal savivaldybių tarybų patvirtintus tarifus, jų nekeičia ir netvirtina.
– Kam yra taikomos žemės mokesčio lengvatos? Jos taikomos automatiškai ar žemės savininkai turi kreiptis į VMI su prašymu dėl lengvatos pritaikymo?
Žemės mokesčio lengvatas taip pat nustato savivaldybių tarybos. Pavyzdžiui, Kėdainių rajono savivaldybė neapmokestina žemės sklypų, priklausančių fiziniams asmenims, kurių šeimose mokestinio laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų ir kuriems nustatytas 0−40 procentų darbingumo lygis arba kurie yra sulaukę senatvės pensijos amžiaus ar yra nepilnamečiai. Tokių asmenų valdomi sklypai neapmokestinami, jei jų plotas miesto teritorijoje neviršija 0,15 ha, o kaime – 3,1 ha. Lengvatos gyventojams pritaikomos automatiškai.
– Kur ir kokiais tikslais yra panaudojamos lėšos, gautos iš žemės mokesčio?
Visas surinktas Žemės mokestis patenka į savivaldybių biudžetus. Žemės mokestį jos naudoja visuomenės reikmėms.
Pajamų iš žemės mokesčio 2017 m. savivaldybėje surinkta 628,4 tūkst. Eur.
