Žmonės vertina grynas tradicijas
Tradiciškai rūkytus ir dirbtinai „dūmo“ kvapą bei skonį įgavusius gaminius atpažįsta net ir eiliniai pirkėjai.
„Turi būti dūmas, turi būti alksnio dūmas. Aš esu už grynas tradicijas“, – teigė moteris.
Į ką vertėtų atkreipti dėmesį ir kaip atskirti tikrą rūkytą mėsą nuo netikros – paaiškino Kaziuko mugės prekeiviai.
„Gaminant mėsą, didieji gamintojai visur daro klaidą. Klaida tokia – nepasirenka gyvulio. Pavyzdžiui, tokiems rūkytiems gaminiams tinka tik maždaug metų senumo kiaulė. Jeigu jos jaunos kiaulytės – nebręsta, ten jau reikalinga tam tikras bakterines kultūras įnešinėti. Vyresnės kiaulės mėsa bręsta pati“, – kalbėjo vyras.
O štai kitas pašnekovas pastebėjo, kad tikrą dūmo skonį žmonės labai vertina.
„Kaip atskirti? Ir kvapas skiriasi, kur natūralaus dūmo yra, ir skonis jaučiasi“, – teigė jis.
Gamintojų laukia pokyčiai
Visų prekiaujančių rūkytais maisto produktais nuo birželio 1-osios laukia dideli pokyčiai. Apie juos LNK žiniose pasakojo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė Aistė Prielgauskaitė.
„Europos maisto saugos tarnyba pakartotinai įvertino 8 kvapiąsias rūkymo medžiagas ir įvertino, kad jos gali būti nesaugios naudoti maiste“, – teigė pašnekovė.
Ji atskleidė, ar gali ir kokias ligas gali sukelti tokios medžiagos.
„Šiuos tyrimus atliko Europos maisto saugos tarnyba. Jie prieš 10 metų tai įvertino pirmą kartą ir ta sauga buvo priimtina, saugi vartoti. Dabar tarnyba paėmė didesnę tyrimų imtį, kitus metodus arba kitas kažkokias priemones panaudojo tiems tyrimams ir visumoje įvertino, kad jie yra nesaugūs naudoti maiste. Kažkokių konkrečių ligų įvardyti galbūt nebūtų galima, nes viskas priklauso ir nuo vartojimo, ir nuo naudojimo kiekio, ir nuo pačių vartotojų, kiek jie tų produktų vartoja“, – teigė A. Prielgauskaitė.
Pasak pašnekovės, nuomonių ir tyrimų, įrodančių taip rūkytų produktų žalą, yra daugybė.
„Moksliškai, kol kas nėra įrodyta, bet yra pasakymas, kad tai gali sukelti tam tikras ligas. Tokia ta sauga kol kas ir yra priimta“, – teigė ji.
Sprendžiama dėl pereinamojo laikotarpio
Lietuviai – ne vieninteliai, kurie rūko maisto gaminius. Pasak A. Prielgauskaitės, toli žvalgytis panašių pavyzdžių tikrai nereikia.
„Galime pasižiūrėti netgi į mūsų kaimynus latvius. Jie netgi daug daugiau mėgsta tą tradicinį rūkymo būdą nei, tarkime, Lietuvoje. Pasaulyje, Europoje – labai įvairiai. Ir tie, ir tie būdai yra pakankamai plačiai vartojami. Nėra tokio didelio skirtumo“, – teigė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė.
Tačiau dabar tokių produktų gamintojams teks savo įpročius keisti. Tiesa, tam, kad verslas prie pokyčių prisitaikytų tvarkingai – tarnybos priima reikalingus sprendimus.
„Nepaisant to, kad yra priimtas draudimas, šiuo metu yra tariamasi dėl pereinamojo laikotarpio ir jis bus taikomas, tik šiuo metu nesutariame dėl jo ilgio. Lietuva taip pat teikia savo nuomonę ir mūsų pozicija yra tokia, kad tas laikotarpis turėtų būti ne trumpesnis kaip 4-6 metai“, – teigė A. Prielgauskaitė.
Ji paaiškino, kam ir kodėl reikia tokio ilgo pereinamojo laikotarpio.
„Visų pirma, tai yra didžiulis pasikeitimas gamintojams, didelė našta. Jiems per tą laikotarpį bus reikalinga pakeisti ir įrangą, ir apskritai gaminimo būdą, o tai tikrai reikalauja daug investicijų ir galbūt netgi pačio verslo tolimesnės veiklos peržiūros. Be to, mes apsiklausėme ir gamintojus. Jų nuomonė tokia pat – tas laikotarpis būtų optimalus“, – atkreipė dėmesį pašnekovė.
Visą reportažą rasite LNK portale:
