Ūkininkų atstovams kritikuojant Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM) dėl netikslių ir nepakankamų priemonių, kad ūkininkauti ekologiškai būtų patrauklu ir atsipirktų, ministras teigia, jog paramos mechanizmai tobulinami, o problema bus aptarta ir Europos Sąjungos (ES) lygmeniu.
„Ekologinės produkcijos suvartojimo mažėjimas yra visoje Europoje. (Už žemės ūkį atsakingų ES ministrų – ELTA) neformalioje taryboje perėjau beveik visus ministrus – vienose šalyse yra daugiau, pas kitus mažiau, (...) bet situacija yra labai didelis iššūkis visai Europai ir Šiaurės Amerikai“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) posėdyje sakė K. Navickas.
„Kalbėdami su atskirais augintojais, gamintojais matome, kad produkcijos supirkimas stipriai, stipriai mažėja. Čia yra didelė problema. Vartotojas neparodė ištikimybės savo įsitikinimams dėl ekologinės produkcijos ir tai yra vienas iš labiau svarbių bei daug lemiančių veiksnių“, – teigė ministras.
ŽŪM praėjusį trečiadienį paskelbė, jog šiemet, lyginant su 2022 m., ekologinių ūkių plotai sumažėjo 6 proc. – iki 243,02 tūkst. hektarų.
KRK posėdyje kalbėję ekologinių ūkių atstovai pažymėjo, jog ministerijos statistika nėra visai tiksli. Pasak Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) vadovo Mindaugo Petkevičiaus, paskutiniais duomenimis, šiemet ekologinių ūkių plotai traukėsi 12 proc.
„Ministerija norėtų sakyti, kad tai 6 proc., bet atidžiau išnagrinėjus statistiką matosi, kad ministerija statistiką valdo tik tų, kurie prašė išmokų. Remdamiesi „Ekoagros“ pateikta informacija ir pagal grafiką matome, kad 10–18 tūkst. hektarų ūkininkai neprašydavo išmokų. Todėl tas skirtumas ir yra toks, kad dabar yra apie 12 proc. sumažėjimas, lyginant su 2022 metais“, – sakė M. Petkevičius.
Asociacija liepą rezoliucija kreipėsi į ŽŪM prašydama tobulinti paramos ekologiniams ūkiams priemones. LEŪA teigimu, susitraukimą lėmė netinkamos paramos priemonės, dėl kurių žemdirbiams palankiau ūkininkauti neekologiškai.
Buvęs asociacijos vadovas Saulius Daniulis komitete teigė, jog dabartinė ekologinių ūkių paramos sistema yra „visiškai sugriauta“, nebeliko kompleksinių pagalbos priemonių.
„Sistema sugriauta visiškai. Ekologinės išmokos neišgelbės, ne vien išmokos yra. Svarbiausia prekės, produkcija. Anksčiau būdavo ekoūkiams papildomi balai ir parama per investicijas – būdavo visas kompleksas. Šiai dienai šito neturime. Iš esmės reikia keisti programas, visą kryptį, kad būtų bendras kompleksas“, – kalbėjo S. Daniulis.
Pasak jo, „be pinigų, be paramos ir be krypties“ ūkininkauti ekologiškai darosi nuostolinga: „Veiklos įsipareigojimų daug, o jeigu neatsiperka, ūkininkai gali metus, du, tris patempti.“ Ūkininkų atstovas teigė, jog ŽŪM su žemdirbiais ieško bendrų sprendimų, tačiau „padėčiai stabilizuoti ministerijos pozicija, manome, kad yra per silpna“.
K. Navickas savo ruožtu patikino, jog į kritiką įsiklausoma, o penktadienį ministerija viešai pristatys savo pasiūlymus. Tačiau, akcentavo jis, ekologinės produkcijos Lietuvoje superkama gerokai mažiau.
„Kritiką girdime, kiek galime tiek taisome, bet tai, kad ekologinės produkcijos supirkimo mastai pas mus kai kuriuose segmentuose sumažėjo iki 40 proc. (ką matome 2022 m.), yra didelis klausimas ir tą taip pat reikia matyti“, – teigė ministras.
„Turime ne mažiau galvoti, ką darome su vartojimu“, – sakė K. Navickas, pridūręs, jog spalį rinksis ES žemės ūkio ministrų taryba, kuri peržiūrės Bendrijos ekologinio ūkininkavimo ambicijas.
Tuo tarpu KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis pabrėžė, kad parama ekologiniams ūkiams turėtų būti būtent tokia, kad ekologiškai pagaminti produktai būtų kuo labiau įperkami vartotojams.
„Žmonės renkasi pigiausias kalorijas. Ir natūralu, kad jei jiems reikia rinktis pigiausias kalorijas, jie nesirenka ekologinių, jei jos brangesnės. Paramos tikslas ir turėtų būti – galbūt suvienodinti kainas, bet per paramą, kad tie žmonės išsilaikytų“, – sakė V. Pranckietis.
Parlamentaro nuomone, ekologiškai dirbamų plotų susitraukimą lėmė ne ES procesai, bet nelanksti ilgametė paramos politika.
„Rezultatas yra blogas, fiasko: mažėjame ekologinėje gamyboje. Reiškia, kad nėra taip gerai ir negalėtų būti, kad kalta Europos direktyva ar kažkokie ES nutarimai“, – teigė V. Pranckietis.
„Manau, kad mūsų nelankstumas ir buvo tai, kas buvo sakoma 2020-ųjų pradžioje, kad tokios taisyklės (...) paskatins ūkių mažėjimą“, – pabrėžė jis.
Siekdama padėti ūkininkams ŽŪM jau anksčiau skelbė, kad ketina didinti ekologinių ūkių išmokų dydžius, 200 hektarų ribą viršijančiam ekologiniam plotui nemažinti išmokos 30 proc., o taikyti ją pilna apimtimi. Dar siekiama supaprastinti Ekologinės gamybos žurnalo pildymą.
Ekologinių ūkių susitraukimą pastebėjęs eurokomisaras Virginijus Sinkevičius Eltai yra sakęs, kad ši problema turi kelti klausimų, nes per pirmuosius 2023–2027 žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijos taikymo metus pasiektas atvirkščias rezultatas nei joje ir Vyriausybės programoje numatytas tikslas ekologiškai ūkininkaujančių asmenų skaičių šalyje didinti.
ŽŪM skaičiuoja, kad ekologinių ūkių plotai nuo 2007 m. iki 2022 m. didėjo apie 11 kartų (nuo 21,6 iki 243,4 tūkst. hektarų). Strateginiame plane ministerija kelia siekį iki 2027 m. tokių ūkių plotus išplėsti iki 13 proc.
