Guostis galėtumėte nebent tuo, kad nieks nepaprašys susimokėti, nes net ir šitoks elgesys dar nepaverčia jūsų galviju, konkrečiai – karve, auginama tolimos Naujosios Zelandijos ūkyje. Reikalas tas, kad jeigu per stebuklą ja pavirstumėte, tai jūsų savininkui tektų pakratyti piniginę, mat šių raguočių leidžiami gyvybinės veiklos produktai, paprasčiau tariant, vidurių dujos, jau atsidūrė mokesčius nustatančių institucijų taikinyje.
Naujosios Zelandijos ministrė pirmininkė Jacinda Ardern antradienį (spalio 11 d.) įvykusioje spaudos konferencijoje patvirtino vyriausybės ketinimą siekti, kad būtų įgyvendintas pasiūlymas dėl šalies ūkininkų apmokestinimo už jų auginamų gyvulių išmetamus teršalus. Tai, esą, būtų viena iš priemonių kovojant su klimato kaita, informuoja CNN.
„Tai svarbus žingsnis Naujajai Zelandijai pereinant prie mažo išmetamųjų teršalų kiekio, atitinkantis pažadą nuo 2025-ųjų apmokestinti žemės ūkio sektorių už daromą taršą“, – pasakė J. Ardern.
Naujoji Zelandiją – svarbi galvijų ir mėsos eksportuotoja. Iš viso šalyje auginama maždaug 10 mln. galvijų ir 26 mln. avių. Žemės ūkio sektoriui tenka net pusė šalyje išmetamų teršalų, įskaitant ir 91 proc. biogeninių išmetamųjų teršalų, t. y. metano – galingą šiltnamio efektą sukeliančių dujų, visuotinio atšilimo požiūriu per artimiausią laikotarpį daugiau nei 80 kartų viršysiančių anglies dioksido daromą poveikį.
Anksčiau ši pramonės šaka nebuvo įtraukta į šalies apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, vyriausybinę reglamentavimo priemonę, nustatančią kiekvienam sektoriui taikytinus teršalų apribojimus.
„Jokia kita pasaulio valstybė dar nesuformavo sistemos, pagal kurią galėtų būti apmokestinami žemės ūkių išmetami teršalai ir mažinamas jų kiekis, taigi, mūsų ūkininkams, kaip patiems pirmiesiems, prasminga tikėtis tam tikrų pranašumų“, – nurodė J. Ardern.
Vis dėlto ūkininkų ausiai toks pareiškimas nenuskambėjo kaip įtikinantis ir jie ėmė reikšti nerimą dėl didelių išlaidų, kurias žemės ūkio sektorius patirtų įsigalėjus tokiam potvarkiui. Andrew Morrisonas, ūkininkų interesams atstovaujančios grupės „Beef + Lamb New Zealand“ pirmininkas, tą pačią dieną ūkininkams adresuotame elektroniniame laiške nurodė, kad „nesirengiama taikstytis su sistema, neproporcingai didinančia ūkininkams ir šalies bendruomenėms tenkančią riziką.“
Andrew Hoggardas, kaimo vietovių advokatų agentūros „Federated Farmers“ prezidentas, išplatintame pranešime nurodė, kad vyriausybės planas sužlugdys Naujosios Zelandijos miestelius.
„Mes tam nepritariame. Skaudu galvoti apie šį vyriausybės pateiktą pasiūlymą, niekais paverčiantį visą mūsų darbą. Pažeminantį šeimas, dirbančias mūsų žemę, – sakoma pranešime. – Mūsų plano esmė – leisti ūkininkams toliau ūkininkauti. Dabar jie viską išparduos taip greitai, kad netgi šunys nesuspės suloti pavymui jų nuvažiuojančių furgonų.“
Visgi pasiūlymo autoriai viliasi, kad ūkininkai bus suinteresuoti sumažinti teršalų išmetimą dar nepritaikius nepalankaus apmokestinimo. Kaip teigiama vyriausybės pranešime, gautos pajamos sugrįš į žemės ūkio sektorių kaip pažangios technologijos, mokslinių tyrimų inicijavimas ir skatinamosios išmokos.
Tam tikros technologijos, reikia pasakyti, jau taikomos.
Pienininkystės įmonėje „Fonterra“ dirbantys specialistai testuoja „Kowbucha“ poveikį. „Kowbucha“ – tai probiotikas, kaip manoma, pajėgus sumažinti metano išmetimą lemiančių galvijų atsirūgimų dažnį.
„Atlyginant ūkininkams, kurie imasi veiksmų, kad sumažėtų teršalų kiekis, pavyks paremti vis daugiau ūkininkų, kad jie galėtų kelti ūkių našumą ir pelningumą, tuo pat metu prisidėdami prie klimato srities tikslų įgyvendinimo“, – spalio 11 d. sakė Naujosios Zelandijos žemės ūkio ministras Damienas O‘Connoras.
Dabar dėl pasiūlymo bus konsultuojamasi. Numatyta konsultavimosi etapo pabaigos data – šių metų lapkritis.
