„Pesticidų naudojimo poreikis priklauso nuo ūkio dydžio – pramoniniai ūkiai nėra suinteresuoti visiškai atsisakyti pesticidų naudojimo. Visgi, mes turime atsižvelgti į klimato pokyčius, kurti inovacijas, naujas technologijas žemės ūkyje, ieškoti susitarimų tarp šeimos ir pramoninių ūkių, siekiant minimalizuoti pesticidų naudojimą“, – kalbėjo A.Svitojus.
Lietuvos atstovai aktyviai dalyvavo Cogeca organizuotoje diskusijoje apie kooperaciją. Naujai išrinkta Cogeca Kooperatyvų koordinavimo komiteto pirmininkė graikė Elli Tsiforou pakvietė Lietuvos ūkininkus apsilankyti Graikijoje ir susipažinti su kooperatyvų veikla bei pasikeisti patirtimis ir ateities įžvalgomis. Ji pažymėjo, kad prieš darant politinius sprendimus, būtų labai naudinga atsižvelgti į ūkininkų kasdienybę, turimą patirtį ir nuomonę.
Kaip naujienų agentūrai ELTA teigė ŽŪR Kaimo plėtros ir informavimo skyriaus vedėja Sonata Kisielienė, ES ūkininkų bei žemės ūkio kooperatyvų generalinės konfederacijos prezidiumų posėdžiuose, vykusiuose Briuselyje, didelis dėmesys buvo skirtas Europos žaliajam kursui aptarti. Posėdžiuose vyko diskusijos dėl afrikinio kiaulių maro, perėjimo prie tvarios Europos investicijų plano mechanizmo, aptarta nerimą kelianti ES medaus rinkos padėtis. Diskutuota ir dėl Copa-Cogeca veiksmų plano, ES bendradarbiavimo scenarijų su Jungtine Karalyste, po jos išstojimo iš ES.
Europos Komisijos vykdomasis viceprezidentas Fransas Timmermanas diskusijoje dėl Europos žaliojo kurso, teigė, jog jau susidūrėme su klimato pokyčiais, todėl privalome imtis veiksmų ir pereiti prie tvaraus ūkininkavimo.
„Manau, mes turėtume kalbėti apie Europos žaliąjį kursą kaip apie galimybę ūkininkauti. Aš tikiu, jog tai yra galimybė išbristi iš molio, kuriame yra visos valstybės narės“,- teigė F. Timmermanas. Jis pabrėžė, jog pokyčiai garantuos geresnės kokybės maistą, kuris bus išgautas tvaraus ūkininkavimo būdu – su mažesniu kiekiu chemikalų.
„Aš suprantu ūkininkų susirūpinimą ateitimi, tačiau mes turime pradėti kalbėtis, kaip padėti ūkiams pereiti prie tvarios visuomenės. Tai suteiks ūkininkų bendruomenei galimybę patobulinti esamus žemdirbystės būdus bei ieškoti naujų verslo krypčių kaimo vietovėse. Kai pereinamuoju laikotarpiu pamatysime sukurtą pridėtinę vertę, tikėtina, visuomenės baimė sumažės“,– pridūrė F. Timmermanas.
Viceprezidentas sutiko, kad finansavimas pereinamajam laikotarpiui yra būtinas, tačiau pažymėjo, kad Bendroji žemės ūkio politika neturėtų būti tokia, iš kurios pelnytųsi žemės savininkai, nes šiandien pirmasis ramstis turi daug trūkumų, dėl kurių pelnosi žemės savininkai nuomojantys žemę, o ne ūkininkai, kurie sunkiai dirba.
