Trečiadienį EK paskelbtame pirminiame daugiamečio Europos Sąjungos (ES) biudžeto po 2020 metų pasiūlyme teigiama, kad tiesioginių išmokų vienodinimas turėtų būti tęsiamas.
Tačiau žemės ūkio viceministras Rolandas Taraškevičius sako, kad pasiūlyme trūksta ambicijos, nes Lietuva nori jau kitame finansiniame laikotarpyje matyti vienodas išmokas visiems ES žemdirbiams.
„Yra sakoma, kad konvergencija bus tęsiama, tai mums gerai, bet mes norime tą konvergenciją pilną kažkada pasiekti. Dabar sakoma, kad tos valstybės narės, kurios yra žemiau europinio vidurkio, tai jos lips iki 90 proc. nuo esamo lygio. Toks žingsnis, mūsų akimis, yra per mažai ambicingas“, – BNS teigė R. Taraškevičius.
Anot jo, nerimą kelia ir EK siūlymas mažinti paramą kaimiškų vietovių plėtrai, o sumažintas lėšas privalomai padengti iš nacionalinio iždo.
„Vienas dalykas, kuris neramina, tai kaimo plėtra. Jos vokai įvairioms šalims mažėja. Tas pasakymas, kad tas mažėjimas kaimo plėtros būtų privalomai padengtas iš nacionalinio biudžeto (neramina – BNS)“, – kalbėjo R. Taraškevičius.
Pasak jo, Lietuvoje bus daug diskutuojama apie EK pasiūlymą įvesti viršutines tiesioginių išmokų ribas.
„Nėra taip blogai mums, kaip galėtų atrodyti, bet darbo daug bus“, – sakė viceministras.
Lietuvos ūkininkai nuo pat įstojimo į ES naudojasi tiesioginėmis išmokomis pagal Bendrąją žemės ūkio politiką. Tačiau jie gauna kur kas mažesnes išmokas nei Vakarų Europos šalių ūkininkai. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, 2020 metais Bendrijos žemdirbiai vidutiniškai gaus 260 eurų už hektarą, o Lietuvos ūkininkai – 187 eurus.
Lietuva iš Bendrosios žemės ūkio politikos 2014–2020 metais turėtų gauti 5,070 mlrd. eurų, iš kurių 3,394 mlrd. eurų skirta tiesioginėms išmokoms.