aA
Kiek daugiau nei prieš savaitę buvo pranešta, kad Latvijos pieno gamintojų kooperatyvas „Piena celš“ pasiryžęs suvienyti jėgas su Estijos kolegų organizacija „E-Piim“ nuosavai pieno perdirbimo gamyklai Estijoje pastatyti.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Kaimynų planus atidžiai stebi ir Lietuvos pieno gamintojai bei perdirbėjai, šiuo metu į mūsų šalį perdirbimui per dieną įvežama iki 1000 tonų latviško ir estiško pieno. Naujojo dalyvio rinkoje atsiradimas gali koreguoti šiuos srautus, nes importas kai kuriais mėnesiais sudaro trečdalį Lietuvoje perdirbamos žaliavos. Be to, pieno gamyba pas mus mažėja.

„Žinia, kad latviai ir estai ruošiasi statyti panašią gamyklą, kaip mūsų „Pienas LT“. Jei šie planai bus įgyvendinti, mūsų perdirbėjams bus sunkiau ten supirkti žaliavą. Po kelių metų dėl jos turėtų augti supirkimo kainos, nes kol kas pas mus ir Latvijoje pieno kainos pačios žemiausios visoje ES“, – analizuoja Albertas Gapšys, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto tyrėjas.

Ekspertas sako, kad tai perdirbėjų žaidimai ir bendrą kainą jie mažina smulkiųjų, kuriems mokama kur kas mažiau nei didiesiems, sąskaita, tačiau maži ūkiai sparčiai nyksta.

Planuojama perdirbti 25 proc. Latvijos ir Estijos pieno

„Piena celš“ vadovas Raimondas Misa pareiškė, jog būsimoje įmonėje, kuri gali kainuoti apie 100 mln. eurų, būtų perdirbama Estijos ir Latvijos pieno gamintojų produkcija. Latvijos valstybės žinių leidinyje „Latvijas Vestnesis“ paskelbtame pranešime teigiama, jog „Piena celš“ ir „E-Piim“ persitvarkys, susijungdami į naują įmonę „E-Piim Societas Cooperativa Europaea“.

Sūrio gamyba
Sūrio gamyba
© Robertas Narmontas

R. Misa pabrėžė, jog naujos pieno perdirbimo gamyklos Estijoje projektas jau sulaukė Europos Sąjungos fondus administruojančios institucijos pritarimo dėl koofinansavimo. Likusią reikiamo finansavimo dalį sudarytų bankų paskolos bei abiejų kooperatyvų sukauptos lėšos, bet ne jų narių pinigai.

Planuojama, kad naujoji įmonė, perdirbsianti maždaug ketvirtadalį Estijoje ir Latvijoje pagaminamo pieno, gali būti pradėta statyti šiemet ir pastatyta per vienerius metus. R. Misa akcentavo, jog šis projektas yra atviras naujiems nariams – kitiems Estijos ir Latvijos pieno gamintojų kooperatyvams.

Naujas rinkos žaidėjas sumaišties įneštų

Lietuvos Žemės ūkio kooperatyvinės bendrovės (ŽŪKB) „Pieno gėlė“ valdybos pirmininkas Jonas Kuzminskas kol kas atsargiai vertina šiuos planus. Vyras sako, kad kol šis projektas yra kalbų lygyje, naujos gamyklos galimai sukelsiančius procesus numatyti sunku.

„Jei ši informacija taps kūnu, vienareikšmiškai, pieno srautai iš Latvijos ir Estijos turėtų sumažėti.

Bet koks naujas žaidėjas rinkoje visada įneša sumaišties. Skaičiau spaudoje, kad tą gamyklą per metus pastatys. Aš domėjausi tuo, tačiau nesu tikras, kad ta perdirbimo gamykla tikrai bus taip greitai.

Statybos procesas užtrunka, įrengimai gaminami pagal specialius užsakymus. Jei sutartis pasirašyta, jei tai rimta, manau, šis projektas tikrai užsitęs. Kalbų visada būna, bet realiame gyvenime ne taip viskas sklandžiai įvyksta. Pavyzdžiui, „Pienas LT“ kiek reikėjo laiko kol įsivažiavo. Per metus kad paleistų gamyklą, abejoju“, – atsargiai apie naują estų ir latvių projektą kalbėjo J. Kuzminskas.

Karvės ūkyje
Karvės ūkyje
© Organizatorių nuotr.


Kalbų daug, aiškumo mažai

Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“, vienijančios perdirbėjus, direktorius Egidijus Simonis pritarė, kad šiuo metu galima tik spėlioti „kas bus, jeigu būtų“. Išgirdus naujienas apie naują perdirbimo gamyklą kyla nemažai klausimų.

„Kokia produkcija ten bus gaminama? Kokį pieno kiekį perdirbs? Kada tiksliai gamykla bus pastatyta? Jei dabar tos statybos eitų į pabaigą, vyktų įrengimas ir projekto pridavimas, tada galima būtų kažką pasakyti apie kiekius ir galimybes. Dabar galime tik filosofuoti.

Dar prieš 5 metus buvo kalbų, kad viena Lietuvos įmonė kartu su latviais norėjo statyti pieno perdirbimo įmonę, paskui dar kažkas norėjo statyti. Daug tų kalbų būna, dabar spaudoje paskelbė viešai, gal ir rimtas reikalas bus“, – kalbėjo E. Simonis.

Didžiąsias Lietuvos pieno perdirbimo bendroves vienijančios asociacijos „Pieno centras“ direktorius patvirtino, kad iš latvių ir estų perkamas pienas sudaro apie 25-28 proc. Lietuvos įmonių perdirbamo pieno.

Jeigu kaimynų planai dėl naujos gamyklos bus įgyvendinti, nemažai priklausys nuo to, kokius produktus ta įmonė ruošiasi gaminti ir kokią kainą galės mokėti už pieną. Ar galės konkuruoti su Lietuvos pieno supirkimo įmonėmis?

„Kitas klausimas, per kiek tokia gamykla galėtų būti pastatyta ir kiek per tą laiką padaugės pieno kiekis toje zonoje? Šiuo metu gali būti tik filosofiniai pamąstymai. Kol nėra pagrindinių dedamųjų, nieko negalime komentuoti. Kaip sakant, negali vertinti savo galimybių kol nežinai koks priešininkas bus“, – apie galimą konkurenciją perdirbimo sektoriuje vaizdingai kalbėjo E. Simonis.

Ar kils supirkimo kainos?

Ar nauja pieno perdirbimo gamykla šalia Lietuvos gali reikšti geresnį gyvenimą šalies pieno gamintojams, ar tai turės įtakos pieno supirkimo kainai?

„Prielaidos, kad pieno supirkimo kaina gali didėti, yra. Taip gali atsitikti ir dėl to, kad Lietuvoje ir šiaip pieno mažėja. Iš kitos pusės, traukiasi smulkūs ūkiai, sąnaudos auga, o pieno kaina išlieka ta pati. Jaunam žmogui neapsimoka su karvutėm prasidėti.

Nebent didesnės bendrovės drastiškai didintų pieno gamybą. Tada pieno kiekis išliktų. Tos didelės įmonės gauna pakankamai gerą kainą, geresnę nei Europos vidurkis. Kai neliks smulkių ūkių, gali ir jiems kaina mažėti. Nemanau, kad perdirbimo įmonės galės leisti sau pieną pirkti už dar didesnę kainą ir konkuruodamos su užsieniu tikėtis gerų rezultatų.

Dabar Lietuvoje pieno gamyba mažėja, šie metai rodo, kad pieno Lietuvoje pagaminama 2 proc. mažiau nei praeitais metais, traukiasi smulkus sektorius. Jeigu rinkoje atsiras pieno trūkumas, tada atsiranda prielaida didėti kainai. Jei nebėra pasiūlos, o poreikis yra, įmonės pajėgumų turi, gali atsirasti didesnė kova dėl pieno žaliavos, tačiau prognozuoti, kaip bus, labai sunku“, – apie galimus pieno supirkimo kainų svyravimų galimybes spėliojo J. Kuzminskas.

Latviai ir estai stato gamyklą, kuri sukels sumaištį Lietuvoje
© DELFI / Domantas Pipas


Pieno trūksta

E. Simonis teigė, kad pieno žaliavos Lietuvoje trūksta jau dabar, būtent dėl to žaliavą ir tenka pirkti iš kaimynų.

Kaip bebūtų, kol naujos gamyklos nėra, visos prognozės tėra spėliojimai. J. Kuzminskas pateikė pavyzdį, kad ne visi planuojami projektai sulaukė sėkmės.

„Buvo Latvijoje įmonė „Jaunais piens“, kažką nepaskaičiavo, kažkur nesužiūrėjo ir teko parduoti, buvo iškelta bankroto byla. Projektas nesėkmingas, „atvargo“ 5 metus, kad nereikėtų europinės paramos grąžinti, kitus kooperatyvus įklampino ir viskas. Nepasisekė, tad per daug prognozuoti negalime“, – apibendrino J. Kuzminskas.

A. Gapšys sako, jog tendencija, kad traukiasi ne tik mažieji, bet ir vidutiniai ūkiai, laikantys 50–100 karvių neramina. Jie mieliau renkasi ne pienininkystę, o metasi į mėsinę gyvulininkystę, augalininkystę.

„Laikas baigti perdirbėjų ir gamintojų kainų karą, nes visi sėdi ant vienos šakos“, – siūlo ekspertas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(71 žmogus įvertino)
4.4789

Ūkininkas – trumpas keleto „Gyvulių ūkio“ sąvokų ir stereotipų paaiškinimas (50)

Tenka konstatuoti, kad mes, ūkininkai, pralaimime informacinį „karą“, visais frontais, turbūt...

Naujasis veterinarijos asociacijos vadovas sako, kad svarbiausia mokėti improvizuoti

Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacija (LVGA) išsirinko naują vadovą. 16 metų asociacijai...

ŽŪM perkėlimui į Kauną kitąmet numatoma 200 tūkst. eurų (6)

Žemės ūkio ministerijos ( ŽŪM ) perkėlimui į Kauną kitąmet iš valstybės biudžeto numatoma...

Bulvių viražai: saviškes išvešime, valgysime importines (100)

Nors ūkininkai vasarą sakė, kad bulvės gali neužaugti, tačiau jos užderėjo pakankamai gerai,...

Svitojus: dar ne visos technologinės naujovės prieinamos ūkininkams (1)

Žemės ūkis buvo ir bus imlus inovacijoms sektorius, tačiau naujos technologijos ir priemonės turi...

Top naujienos

DELFI reportažas iš gaisro iškankinto kaimo: primena Černobylį, nėra žmonių, žūsta gyvūnai papildyta 16:38 (265)

DELFI žurnalistai apsilankė Alytaus apylinkėse, kur šiuo metu vargsta nuo degančių padangų...

Kauno klinikose nukentėjusios paauglės mama: gydytojas prašė apie tai niekam nepranešti, siūlė kompensaciją (455)

Penktadienį vakare per Lietuvą nuskriejo žinia, kad paauglei iš Jonavos Kauno klinikose į...

Kainos svetur: kiek už duoną ar bananus teks sumokėti Emyratuose (124)

Jungtiniuose Arabų Emyratuose tikrai ne visur vienodos kainos – Abu Dabis ar Dubajus jau...

Sekmadienį yra didelė tikimybė pagerinti Lietuvos orų rekordą (9)

Šeštadienį mūsų laukia dar viena labai šilta ir graži diena. Naktį vietomis tvyrojęs rūkas...

Didžiosios Britanijos parlamentarai pritarė pasiūlymui 3 mėnesiams atidėti „Brexit“ Johnsonas delsti nenori. Papildyta 17:24 (84)

Šeštadienį Didžiosios Britanijos parlamento Bendruomenių Rūmų deputatai balsavo dėl pataisos,...

Garsus plastikos chirurgas apie moterų norus – „pripūstos“ krūtinės eina užmarštin

Vienas garsiausių Lietuvoje plastikos chirurgų, plastinės rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas...

Dirba veikiančiame ugnikalnyje, iš kurio sklinda odą ėdantys nuodai: visa tai – dėl „velnio aukso“ (6)

Tiršti dūmai uždengia dangų virš Ijeno kalno, o ore tvyro sudegusių degtukų kvapas. Iš...

Persirengėliai Niujorko „Comic Con“: ar atpažinsite šiuos veikėjus?

Per pastaruosius porą dešimtmečių cosplay (persirengimas pop kultūros veikėjais) tapo...

Kauno Dainavos rajonas: buvęs „Centrinis purvynas“ ir požeminis upelis (21)

Dainava – dabar viena tankiausiai ir gausiausiai gyvenamų Kauno miesto dalių – buvo sukurta...