Dalis jų – eglės, kuriomis atkuriami ir įveisiami ne tik vietiniai, bet ir šiaurės šalių miškai. Pritaikius naujas technologijas, medelyno pajėgumai dar labiau išaugs.
Nauji sėjimo būdai
Naujosios linijos principas – eglių, pušų, beržų ir kt. rūšių sėklas sėti į konteinerius, o ne į gruntą, kaip anksčiau būdavo įprasta, rašoma įmonės pranešime.
Pasėtos sėklos išvežamos į pilnai automatizuotą šiltnamį su laistymo sistema, šviesos palaikymu (dienos prailginimu), šildymu, CO2 kontrole. Panevėžyje naujai pastatytas šiltnamis yra 25 m pločio, 80 m ilgio ir 10 m aukščio. Tokiame šiltnamyje sėklos sudygsta per 10–15 dienų. Liepos mėnesį, pirmosios sėjos daigai persodinami atviro grunto daigynuose, o dar po metų parduodami vietinėje rinkoje ir eksportuojami.
„Šiltnamis per sezoną bus naudojamas tris kartus. Pirmojoje rotacijoje sėsime egles, po to – pušis, juodalksnius, beržus, ąžuolus – auginsime visas pagrindines medžių rūšis, reikalingas Lietuvos miškams atkurti. Dirbame ne tik vietinėje rinkoje, bet telkiamės ir į eksportą: daugiau nei 10 metų eksportuojame sodmenis į Švediją, Estiją“, – sakė Egidijus Kaluina, Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio regioninio padalinio medelyno vadovas.
Lietuviškos eglės į Švediją
E. Kaluinos teigimu, sodmenų poreikis Švedijoje yra didžiulis, o lietuviškus medžius jie vertina: auginant želdinius iš lietuviškų sėklų, prieaugis yra kur kas geresnis nei iš vietinių sodmenų.
Gamtoje augančios eglės yra genetiškai pakitusios – jų priskaičiuojama dešimtys įvairių formų. Tačiau lietuviškų eglių sėklos švedams ypač patinka dėl to, kad tai – paprastoji eglė, po paskutinio ledynmečio į Lietuvą atkeliavusi iš vienintelės populiacijos prieglobsčio zonos Rusijos viduryje. Būtent šią, dažniausiai Lietuvoje pasitaikančią paprastąją eglę, sėja ir augina švedai.
Planuojama statyti dar vieną šiltnamį.
Didina našumą
„Apie 2 km nuo Panevėžio esantis medelynas šįmet minės 50-metį – ten sodmenims augti skirta apie 66,6 ha. Kasmet šiame medelyne išauginame virš 5 mln. sėjinukų ir apie 4,8 mln. sodinukų: eglių, pušų, beržų, juodalksnio, ąžuolo ir kt. rūsių, skirtų miškams atkurti ir įveisti“, – teigė Valdas Kaubrė, laikinasis Valstybinės miškų urėdijos vadovas.
356 m2 gamybinės linijos pastato, 2000 m2 ploto sodmenų auginimo šiltnamio ir dviejų skalduoto paviršiaus aikštelių statybos darbai prasidėjo pernai liepą ir buvo atlikti per 8 mėnesius. Komplekso vertė – 2 058 071 Eur.
