„Birželio pradžioje visiems buvo neramu, kaip sausra paveiks šių metų derliaus rezultatus, tad, atvykus pirmiesiems grūdams, atrodo, galime nusiraminti. Iš atvežtų kviečių apie jų derlingumą daryti išvadas dar ankstoka, nors žiūrint į laukus didelių problemų nematyti, – pasakoja „Agrochemos“ komercijos direktorius Gerardas Brazaitis. – O rapsai atrodo tikrai gerai, net geresni negu praėjusiais metais – drėgmės pakanka, grūdai labai aliejingi, prognozuojamas jų derlingumas 2,5–3 t/ha.“, rašoma pranešime.
Remiantis daugiamete statistika ir pirmaisiais šių metų rezultatais, tikimasi, kad rapsų šiais metais bus prikulta apie 0,75 mln. tonų, kviečių – apie 4 mln. tonų, o miežių – apie 0,5 mln. tonų.
Latvijoje javapjūtė nuo Lietuvos atsilieka 5–7 dienomis, bet pirmieji javai jau taip pat nukulti. Panašu, kad Latvijos derliui (kaip ir šiaurinei bei vakarinei Lietuvos daliai) blogas oras turėjo didesnės neigiamos įtakos ir čia laukiama kiek mažiau tonų, nei buvo prognozuota. Tuo tarpu kitos kaimyninės šalys – Lenkija ir Vokietija, – su kurių grūdais tarptautinėje rinkoje konkuruojame, tikisi rekordinių metų.
„Lietuva eksportuoja daugiau negu pusę iš augintojų supirktų grūdų, tad geri minėtų šalių derliai, didelės Rusijos grūdų atsargos ir naujas derlius turės įtakos lietuviškų grūdų supirkimo ir eksporto kainoms. Stiprėjantis euras taip pat darys neigiamą įtaką, nes šalys, į kurias eksportuojame savo grūdus, bus priverstos juos pirkti brangiau, neskubantys derliaus parduoti ūkininkai situacijos nepalengvins, tad iššūkių tarptautinėje grūdų rinkoje turėsime ir šiemet“, – apibendrina G. Brazaitis.
Pasak „Agrochemos“ komercijos direktoriaus, ne tik Lietuvos ūkininkai laiko pilnus aruodus ir neskuba parduoti, tokia tendencija matyti Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje. Pernai ši strategija, deja, nepasiteisino, nes kainos sukilo dėl karo Ukrainoje ir mažėjančių pasaulinių grūdų atsargų, o joms pradėjus augti, didėjant gamybai, bankams griežtinant pinigų politiką, pasuko augintojams nepalankia linkme. Grūdus pardavusieji sezono metu gavo didesnę naudą, negu pasirinkusieji juos laikyti.
„Sakoma, kad žemės ūkyje standartinių metų nebūna, vis dėlto norisi tikėti, kad nei orai, nei jokie politiniai įvykiai šiais metais nesutrukdys ir mes turėsime vidurkius siekiantį grūdų sezoną“, – sako G. Brazaitis.
