Iš okupuotų Ukrainos teritorijų rusai išgabeno milijonus tonų grūdų, daug žemės ūkio technikos ir įrangos. Be to, per apšaudymus sunaikinta šimtai grūdų saugyklų, o besitraukiantys rusai paliko žemėje minų ir kitokių sprogmenų, rašo unian.net.
Ukrainos Agrarinės politikos ir maisto ministerijos ir Kyjivo ekonomikos mokyklos skaičiavimu, rugsėjį tiesioginiai nuostoliai dėl karo žemės ūkiui buvo 6,6 mlrd. dolerių. Didžiausi – žemės ūkio technikos nuostoliai: apgadinta arba sunaikinta 84,2 tūkst. vienetų technikos, kurios vertė – 2,9 mlrd. dolerių. 1,9 mlrd. dolerių nuostolių patirta dėl grūdų ir aliejinių kultūrų sunaikinimo arba išvežimo iš šalies.
Tiesa, agrarinės politikos ir maisto ministro pavaduotojas Tarasas Vysockis teigė, kad visgi pavyko nurinkti derlių, jį realizuoti ir rudenį pasėti naują derlių.
Sunkumai dėl karo
Kasmet žemės ūkis patiria sezoninių ir klimato sunkumų – pernelyg gausus lietus arba priešingai – sausra, augalų ligos ir pan. O šiais metais prisidėjo dar ir sunkumai dėl karo – reikėjo išsaugoti profesionalų komandą, surinkti reikiamus specialistus, nepaisant sunkumų atlikti darbus, eksportuoti produkciją arba rasti jai saugyklas.
„Žemės ūkio sektorius susidūrė ir pakitusia realizavimo rinka. Tai pasakytina ne tik apie grūdus, bet ir apie pridėtinės vertės produkciją, pvz., aliejinių kultūrų (saulėgrąžų, rapsų) sėklas, ir apie ankštinius – soją, žirnius. Sunkumų atsirado ir dėl logistikos. Anksčiau keliai buvo žinomi, nekeliantys daug rizikos, o 2022 m. dėl karinės invazijos buvo užblokuoti uostai, iš kurių ėjo didelė dalis eksporto maršrutų“, – UNIAN agentūrai teigė Ukrainos sėklų asociacijos vykdomoji direktorė Suzanna Grigorienkko.
Dalis žemių buvo arba yra kovos veiksmų zonoje, todėl neįmanoma jų dirbti, o išlaisvintose teritorijose ne iš karto galima pradėti darbus. Darbams trukdo ir kokybiškų sėklų trūkumas, taip pat degalų, elektros, pesticidų ir trąšų trūkumas. Ėmė trūkti ir kvalifikuotų mechanizatorių, kadangi vyrus šaukia į Ukrainos ginkluotąsias pajėgas.
Sėkmė, nepaisant visų kliūčių
Prasidėjus karui, dauguma Ukrainos uostų buvo okupuoti arba užgrobti, todėl liko vienintelis prekybos variantas – su Vakarų šalimis.
Siekdama padidinti žemės ūkio produkcijos apimtis pernai gegužę Europos Sąjunga pradėjo programą „Solidarumo kelias“. Šie maršrutai suteikė galimybę paspartinti eksportą ir muitinės darbą tarp Ukrainos ir ES šalių. Agrarinės politikos ir maisto ministerijos duomenimis, per devynis karo mėnesius Ukrainai pavyko alternatyviais keliais eksportuoti 19 mln. tonų žemės ūkio produkcijos.
Be to, Ukrainos diplomatų pastangomis, tarpininkaujant JTO ir Turkijai, nuo rugpjūčio 1 d. produkciją vėl ėmė gabenti iš trijų Juodosios jūros uostų – „Odesos“, „Čiornomorsko“ ir „Pietinio“. Nepaisant nuolatinių kliūčių iš Rusijos pusės, Ukrainai iki metų pabaigos pavyko išgabenti jūrų keliais daugiau nei 15 mln. tonų produkcijos (daugiausia – grūdų) į 40 pasaulio šalių.
Lapkričio pabaigoje buvo pradėta programa „Grain from Ukraine“ – Ukrainoje užauginti grūdai eksportuojami į Afrikos ir Azijos šalis, kurioms reikalinga pagalba. Prieš šios programos prisijungė 30 valstybių rėmėjų, buvo surinkta beveik 200 mln. dolerių.
Ekonomikos ministrės Julijos Sviridenko teigimu, „iš viso per 2022 m. 11 mėnesių Ukraina eksportavo 50,9 mln. tonų žemės ūkio ir maisto produkcijos iš viso už 21,1 mlrd. dolerių. Apimtimi tai – 16,7 proc. mažiau, o lėšomis – 13,7 proc., nei per 2021 m. 11 mėnesių.
Paminėtina, kad, nepaisant karo sunkumų ir baisumu, Ukraina pati save aprūpino produkcija – nurinkta daugiau nei 60 mln. derliaus.