Tai ne joks atsitiktinumas, o tik pagrindimas fakto, kad ekologiniai ūkiai ir ekologiška produkcija tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje spindi vis ryškiau. Tokios tendencijos ir augantis žmonių sąmoningumas skatina Lietuvos įmones įprastą produkciją keisti sveikesne ir pelno siekti ne tik šalies viduje, bet ir užsienyje, rašoma pranešime.
„Kiekvienais metais ekologiškų ūkių skaičius Lietuvoje didėja. Kaip praneša „Ekoagros“ 2012 metais sertifikuotų ekologiškų produktų įmonių buvo 102. Šiais metais šis skaičiaus siekia beveik 300. Tai mums tik dar kartą įrodo, kad lietuvių susidomėjimas sveika, gamtą tausojančia bei „švaresne“ mityba auga kasmet. Mano manymu, didėjanti ekologiškų produktų paklausa – gerėjančio žmonių santykio su maistu priežastis“, – teigia gydytojas dietologas Edvard Grišin.
Atsižvelgiant į esamas tendencijas, vienu iš verslo plėtimo bei perėjimo į tarptautines rinkas būdų, maistą gaminančioms įmonėms – žengimas ekologiškos produkcijos pramintais takais. Pavyzdžiui, jais jau pasukusi lietuviška įmonė UAB „Straikas“ „žaliąją bangą“ kelti ir toliau nori ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, siūlydami natūralų, iš ekologiškų produktų pagamintą kūdikių maistą.
„Būdami lietuviška įmone ir kurdami lietuviškus produktus, pagamintus iš mūsų šalyje užaugintų daržovių, norime, kad mūsų produkcija pasiektų ir užsienio rinkas bei parodyti, kad kūdikių maistas gali būti ne tik 100 proc. natūralus, bet ir ekologiškas. Būtent mūsų prioritetu tampanti ekologiška produkcija gali atverti vartus į dar platesnius vandenis“, – pasakoja UAB „Straikas“ atstovė Jurgita Petrulionė.
Anot „Baltic gastronomy leaders“ (BGL) prezidento Romo Apulskio, platesnius vandenis pasiekia tie, kurie geba pasižymėti unikalumu. Akivaizdu, kad Lietuva toli gražu nėra Europos lyderė ar prestižinė maisto tiekėja, kaip pavyzdžiui – Italija, todėl įprastą žmonėms produkciją parduoti sunku – reikia unikalių naujovių.
„Svarbiausia – unikalumas. Jei Lietuvoje gaminsi tą patį, kas gaminama kitose Vakarų šalyse, jau užsitarnavusiose savo vardą, tai produkciją parduoti galėsi tik pigiau. Unikalumas – kelias į sėkmingą verslą tiek šalies viduje, tiek užsienyje“, – pabrėžia R. Apulskis.
Tuo metu Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos prezidentas Vytautas Buivydas pastebi, kad ekologinių ūkių plėtimuisi ir tvarios produkcijos eksportui dabartinis laikotarpis iš tiesų yra tinkamas – reikia tik gebėti išnaudoti Lietuvoje turimus resursus.
„Lietuvoje ekologiškam maistui auginti turime neblogas klimato sąlygas. Kalbant apie ekstensyvų ūkininkavimą, tai lietuviai neišnaudoja to potencialo, kuris yra. Europinė politinė strategija šiuo metu deda didžiules pastangas ir bando kiek įmanoma labiau skatinti auginti kuo ekologiškesnius produktus. Lietuva turi galimybes, potencialą, kurį reikia tinkamai išnaudoti“, – sako V. Buivydas.
„Šiuo metu yra kuriamos Europinės strategijos ir planai, kaip reikėtų didinti ir skatinti ekologišką ūkininkavimą. Lietuvos ūkininkams didelę įtaką daro finansinės išmokos bei paramos. Jeigu tai išliks – tai ekologiškų ūkių, kurių žaliavas būtų galima naudoti lietuviškam produktui kurti, manau, tikrai atsiras dar daugiau“, – priduria jis.
