Tiek sklypų iš savininkų ir dar tris valstybinius žemės sklypus, Kėdainių rajone ketinama paimti geležinkelio tiesimui.
Žemės sklypų vertę nustatė ekspertai
Šiuo metu dalis sklypų savininkų ir jų naudotojų jau yra gavę turto vertinimo ataskaitas, kitaip tariant informaciją apie nusavinamos žemės vertę. Apie tai daugiausiai ir kalbėjosi ūkininkai susitikime su AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovais.
AB „Lietuvos geležinkeliai“ Projektų valdymo departamento, projektų parengimo skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Račkauskaitė informavo, kad turtas buvo vertinamas vadovaujantis žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymu.
Žemė buvo vertinama pagal rinkos vertę, remiantis nepriklausomų turto vertintojų, kurie įvertino pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, žemės naudojimo būdą ir pobūdį, taip pat sandorius vykusius toje pačioje turto verčių zonoje, sudarytus per trijų metų laikotarpį, ataskaitomis.
Buvo atsižvelgta į žemės našumo balą. Tada kaina buvo koreguojama ir gaunama to turto (žemės) rinkos vertė.
„Sakykim, gal yra tokių, kurie yra nepatenkinti siūloma žemės sklypo verte, tuomet reikėtų atkreipti dėmesį, kad buvo vertinamas žemės našumo balas: jeigu kaimyninis žemės sklypas yra didesnio našumo balo, tai, savaime suprantama, kad kaimynui sudarant sandėrį bus mokama daugiau,“ – susitikime kalbėjo K. Račkauskaitė.
Siūloma mažesnė nei rinkos kaina
Kai perki – visada per brangiai, kai parduodi – visada per pigiai. Tokia nerašyta taisyklė. Nėra patenkinti siūloma kaina ir žemės sklypų savininkai.
Ūkininkas Virmantas Ivanauskas sako dar nežinantis, kokios konkrečios kainos yra pasiūlytos kitiems ūkininkams, nes dar ne visus pasiekė registruoti laiškai, kuriuose yra informacija apie konkrečias pinigų sumas. Tačiau jau dabar, savininkai gavę turto vertinimo ataskaitas, supranta, kad jiems už žemę siūloma kaina yra apie 30 proc. mažesnė už rinkos kainą.
„Siūloma apie 4 tūkstančius eurų už hektarą, – sako V. Ivanauskas. – O rinkoje siūloma kaina yra nuo šešių iki septynių tūkstančių už hektarą. Bet ką padarysi, tokia štai yra situacija. Kiekvienas sklypo savininkas apsispręs individualiai, ar jiems tai tinka, ar jie bandys kažką keisti“.
Žemę atiduoti privaloma, bet galima ginčytis dėl kainos
Šiuo metu yra tęsiamos susipažinimo su projektu procedūros, kurioms pasibaigus, projektas bus teikiamas derinti į visas institucijas.
Ūkininkai, gavę visą informaciją: turto vertinimo ataskaitas ir tai, koks plotas iš jų yra paimamas, rudenį privalės pasirašyti žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktus. Sklypų savininkai, nesutinkantys su žemės vertinimo ataskaita, turi galimybę kreiptis į teismą, kad būtų nustatyta didesnė žemės kaina.
„Buvo pateiktas siūlymas, kad tiesiant šį geležinkelį žemė būtų ne išperkama, o sudaryta galimybė ją apkeisti. Tokį patį žemės plotą suteikti kitoje vietoje, – pasakoja V. Ivanauskas. – Deja, tokio įstatymo nėra ir jis nebuvo priimtas, todėl dabar mums belieka pasirašyti žemės nusavinimo aktus. O dėl kainos apsispręs kiekvienas savininkas individualiai: kreipsis į teismą dėl didesnės kainos nustatymo ar sutiks su tuo, kas yra numatyta dabar“.
Nusavinus dalį žemės sklypo gali nutikti ir tokia situacija, kad ūkininko lauką perskirs geležinkelio vėžė.
Rengiant „Rail Baltica“ projektą buvo apie tai pagalvota: dalis žemių, kurios liks po projekto skirtingose geležinkelio pusėse, bus galima apsikeisti su kaimyninio sklypo savininku. Susisiekimo ministerija planuoja padengti sutarčių sudarymo ir sklypų įregistravimo išlaidas. Žinoma, dėl tokių sandorių žemės savininkai pirmiausiai turės tartis tarpusavyje.
Kol kas ūkininkai laukia rudens. Tada pasirašys žemės paėmimo aktus. Iki to laiko jie turės apsispręsti dėl žemės kainos – ar kreiptis į teismą, ar sutikti su siūloma.
Šį rudenį sėja nusavinamuose laukuose dar nebus stabdoma, mat planuojama, kad geležinkelio vėžė bus pradėta tiesti 2020 metais, todėl derlių ūkininkai dar suspės nuimti.
Po geležinkelio ateis eilė automobilių keliams
„Vėliau bus pradėta žemės nusavinimo procedūra kelių tiesimui, – pasakoja apie planus AB „Lietuvos geležinkeliai“ Projektų valdymo departamento, projektų parengimo skyriaus vyriausioji specialistė. – Taip pat bus tariamasi su ūkininkais ir laukiama jų pasiūlymų: kur turi būti tiesiami automobilių keliai, kad būtų patogus privažiavimas prie ūkių. Bet tai jau bus po to, kai baigsime pasirengimą geležinkelio tiesimui.
