Koncerną imtis naujos veiklos skatina tai, kad Rusijoje jau keletą metų iš eilės grūdų derlius didėja, šalis tampa vis didesne eksportuotoja, tačiau negali tapti pilnaverte tarptautinės rinkos dalyve, nes tiesiog nepajėgia iš šalies gilumos laiku išvežti derliaus.
Ekspertai mano, kad toks žingsnis atrodo realus – plečiantis agroeksporto apimtims, didėjant jūros terminalų deficitui, grūdų pervežimui vis labiau priklausant nuo geležinkelių infrastruktūros, koncernas gali įsitvirtinti naujoje rinkos nišoje.
Apie koncerno „Kalašnikov“ planus gabenti grūdus į Volgos ir Kaspijos, Azovo ir Juodosios jūros ir į Viduržemio jūros baseinus, pasakojo koncerno atstovai.
Planuojama statyti aštuonis laivus, kurių talpa bus iki 7 tūkst. tonų. Preliminarios investicijos – 10 mlrd. rublių (143,8 mln. eurų). Kaip informavo bendrovė, projektą planuojama įgyvendinti iki 2022 m.
Bendrovės „Kalašnikov“ generalinis direktorius Aleksejus Krivoručka teigė, kad koncerno laivų statybos grupė turi daug jūrų ir upių laivų statymo patirties. Jo teigimu, į laivų statymo veiklą bus įtraukta bendrovė „Verf bratjev Nobel“ („Верфь братьев Нобель“) ir laivų statybos gamyklos „Vympel“ („Вымпел“) ekspertizė. „Projektas padės Pietinės ir Pavolgio federalinių apygardų ūkininkams žymiai padidinti eksporto apimtis ir sumažinti išlaidas transportavimui, sudarius ilgalaikes sutartis“, – mano koncerno vadovas.
Naujiems laivams statyti pasirinktas geras laikas: regione laivai vidutiniškai tinkami naudoti 35–40 m., seni laivai nurašomi greičiau nei pastatomi nauji, mano kompanijos „Glogos projekt“ generalinis direktorius Konstantinas Grinevičius: „Po penkerių metų, kai motorinius laivus nuleis į vandenį, apie trečdalio naudojamų laivų savininkai jau gali išeiti iš rinkos.“
Nadežda Malyševa iš „PortNews“ sako, kad didėjant eksportui (per 2017-ųjų biudžetinius metus Rusija išvežė daugiau nei 19 mln. tonų grūdų, t. y. 29,5 proc. daugiau, nei ankstesniais metais), (didėjant) jūros grūdų terminalų deficitui ir (didėjant) grūdų pervežimų priklausomybei nuo geležinkelių infrastruktūros ir tarifų, bendrovės „Kalašnikov“ planus galima pavadinti optimaliais.
Ekspertų teigimu, rinkoje pastebimas upių ir jūrų laivų deficitas. Siekiant užkamšyti spragas, grūdai gabenami upių baržomis ir kitos paskirties laivais, taigi nauji upių ir jūrų laivai supaprastins logistiką. Valstybė siekia plėsti vidaus vandens kelius, dviejų hidromazgų projektus planuojama užbaigti iki 2021 m., o tai praktiškai sutampa su bendrovės „Kalašnikov“ terminais, sakė N. Malyševa.
