aA
Nors Lietuvos žemės ūkio ir maisto produkcijos eksportas į Japoniją sudaro nedidelę dalį visų į šią šalį eksportuojamų prekių, naujas prekybos susitarimas tarp Japonijos ir Europos Sąjungos teikia daug vilčių. Lietuvos maisto sektoriaus atstovai sako, kad šioje šalyje mato didelį potencialą.
Greitkelis Vilnius-Kaunas
Greitkelis Vilnius-Kaunas
© DELFI / Lukas Bartkus

Per metus į Japoniją iš ES eksportuojama žemės ūkio produktų už daugiau nei 5,7 mlrd. eurų – tai jau dabar yra ketvirta pagal dydį eksporto rinka šiame sektoriuje. Tikimasi, kad įsigaliojus naujai prekybos sutarčiai 85 proc. visų eksportuojamų maisto prekių į Japoniją pateks be jokio muito mokesčio, rašoma pranešime

„Tai atpigins europietiškas maisto prekes japonams, todėl padidins jų patrauklumą šioje rinkoje. Žemės ūkio produkcija iš mūsų žemyno ir taip yra ten paklausi, tad šis susitarimas atveria neregėtas galimybes“, – sako vienos didžiausių maisto organizacijų Lietuvoje „Baltic Food Organisation“ (BFO) vadovas Romas Apulskis.

Dėmesys detalėms

Duonos gaminiais, užkandžiais ir šaldytus gaminius prekiaujančios įmonės „Mantinga“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Mantas Agentas sako, kad sprendimas žengti į Japonijos rinką visiškai pasiteisino ir Japonija tapo viena prioritetinių ir daugiausia potencialo turinčių eksporto krypčių.

Į Tolimuosius Rytus bendrovė nusprendė žengti dar 2012 m., o šiuo metu japonams lietuviai siūlo įvairių rūšių duoną, prancūziškas bandeles bei česnakinius batonus ir sluoksniuotą šaldytą tešlą. „Mantingos“ atstovas teigia, kad įmonės siūlomi lietuviški gaminiai Japonijoje atranda savo pirkėją, atsirado ir susidomėjimas platesniu bendrovės siūlomu asortimentu, todėl eksportą planuojama plėsti.

„Japonai vertina maisto prekes iš Europos, bet reikia pažinti jų kultūrinius ypatumus ir vartojimo įpročius, turėti kokybišką gaminį. Japonai itin atidžiai renkasi partnerius – jiems svarbu ne tik pats produktas, bet ir šalis, vietovė, kurioje jis gaminamas, itin vertinamos tradicijas bei inovatyvūs sprendimai“, – sako M. Agentas.

Anot pašnekovo, pagrindiniai sunkumai, su kuriais įmonė susidūrė pradžioje – kultūriniai skirtumai bei skirtingi eksporto procedūrų procesai.

„Japonai yra labai atidūs ir turi kitokį požiūrį į detales nei mums įprasta. Jiems svarbiausia – tikslumas, todėl jie viską tikrina ne po vieną kartą, tol kol įsitikina, kad nėra nei menkiausio neatitikimo. Todėl čia nelieka vietos ne tik klaidai, bet ir paklaidai“, – tikina „Mantinga“ atstovas M. Agentas.

Pašnekovas taip pat teigia, pradžioje eksportą į Japoniją apsunkino dokumentų tvarkymo procesas, reikėjo gauti tinkamus leidimus pirmiems išvežimams, atitikti maisto kokybės ir saugos bei pakuočių ženklinimo reikalavimus, buvo atlikti sudėtingi ir ilgi auditai. „Be to, kiekvienai produkto partijai turi būti atliekami mikrobiologiniai tyrimai“, – priduria „Mantinga“ generalinio direktoriaus pavaduotojas.

Nori pamatyti patys

Maistas japonų kultūroje užima svarbią vietą. Kaip teigia „AUGA group“ ekologinių produktų vystymo ir komercijos vadovas Laurynas Miškinis, dėl to norint prekiauti šioje šalyje, aukšta produktų kokybė yra privaloma savybė, o ne papildoma vertė.

„Japonai yra įsitikinę, kad jų virtuvė, receptūros ir maisto gaminimo būdai yra labai subalansuoti, kad savaime yra sveiki. Dėl to jiems įtikti yra didelis iššūkis.“, – sako L. Miškinis.

„AUGA group“ į Japoniją jau beveik dvejus metus eksportuoja ekologiškas, vartoti paruoštas sriubas. Pasak įmonės atstovo, japonai patys neužsiaugina pakankamai maisto, todėl labai daug jo importuoja, be to, Japonijoje – didelis ekologiškos produkcijos poreikis.

„Nemaža dalis ekologiškų produktų gamintojų nuvertina Azijos rinką ir orientuojasi į JAV ir ES rinkas, kur ekologiškų produktų vartojimas jau šiandien yra didelis, tačiau atitinkamai ir tokia pati konkurencija. Nuolat sulaukiame užklausų iš Japonijos ir kitų Azijos šalių rinkų, kurios tik dabar į savo prekybos krepšelius pradeda dėti ekologiškus produktus. Japonai mažai gamina namuose ir yra darboholikai, todėl daug valgo mieste. Beje, pastaruoju metu jie vis labiau pamėgsta sriubas“, – apie įmonei palankias tendencijas kalbėjo L. Miškinis.

Anot pašnekovo, viena iš darbo su japonais ypatybių – itin ilgas derybų procesas. Tačiau jis taip pat įžvelgia ir šviesiąją šio proceso pusę.

„Japonai ne tik mėgsta viską pamatyti savo akimis, bet ir įsitikinti, kad gamintojas tikrai daro viską taip, kaip deklaruoja: lankosi ūkiuose, peržiūri visą gamybos grandinę, atlieka savo auditus, pateikia pastabas. Tačiau atitikus japonų reikalavimus, lengviau patekti į bet kurią kitą pasaulio šalį“, – sako L. Miškinis.

Vienas svarbiausių dalykų, į kurį dėmesį kreipia japonai, anot L. Miškinio, – tvarumas: „Jiems itin svarbi yra žemė, oras, aplinka. Mūsų tvaraus ūkininkavimo modelis japonams yra labai artimas. Kartais jie labiau vertina tai, ką mes darome, nei vietinių rinkų vartotojai.“

Jis taip pat tikina, kad po ilgo derybų proceso galima tikėtis labai tvaraus ir ilgalaikio bendradarbiavimo – japonai labai vertina draugystę ir pasitikėjimą. „Jei pavyko su jais susitarti, galima tikėtis kartu dirbti ilgai“, – tvirtina L. Miškinis.

Mato potencialą

„Verslios Lietuvos“ duomenys rodo, kad 2018 m. pirmąjį pusmetį lietuviškos kilmės prekių eksportas į Japoniją paaugo 30 proc. ir siekė 148 mln. eurų. Tiesa, žemės ūkio ir maisto produkcijos siekia vos porą nuošimčių, tačiau „Baltic Food Organisation“ vadovas R. Apulskis sako, kad lietuvių maisto gamintojams naujasis prekybos susitarimas turėtų atnešti itin daug naudos.

„Skaičiuojama, kad prekybą maisto produktais tarp ES ir Japonijos galima padidinti net iki 180 procentų po šio susitarimo. Jis pašalina daug finansinių ir biurokratinių kliūčių, o Japonija pasižymi aukšta perkamąja galia, todėl mūsų įmonėms atsiveria daug galimybių“, – sako R. Apulskis, pridurdamas, kad jau šaknis Japonijos rinkoje įleidusioms maisto bendrovėms susitarimas leis didinti prekybos apimtis.

Su tuo sutinka ir „AUGA group“ ekologinių produktų vystymo ir komercijos vadovas L. Miškinis. Anot jo, ES maisto gamintojai mato didžiulį potencialą Japonijos rinkoje. „Suprantame, kad prireiks nemažai laiko, kol susitarimas pradės duoti realius vaisius, tačiau iš esmės mums tai yra didelė paspirtis“, – sako jis.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(23 žmonės įvertino)
4.2609

Turguje pirmieji švieži žalumynai – kokios kainos (4)

Vasario pabaigoje Kėdainių turguose ir turgeliuose ant prekystalių ir močiučių pintinėse...

Koronavirusas pasiekė ūkininkus – atšaukiami mokymai, nerimaujama dėl eksporto (5)

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė sako, kad koronavirusas...

Vyriausybė atšaukė ekstremalią padėtį dėl sausros (4)

Vyriausybė trečiadienio posėdyje bendru sutarimu nusprendė atšaukti ekstremalią padėtį dėl...

Kam šį sezoną ruošiasi JAV žemės ūkis (2)

2020 m. vasario 20 d. vykusiame JAV Žemės ūkio departamento (USDA) organizuotame kasmetiniame...

Lenkijoje paukščių gripas plečiasi į komercinius ančių ūkius

Vasario 21–24 dienomis Lenkijoje nustatyti šeši nauji didelio patogeniškumo paukščių gripo...

Top naujienos

Karščiuojantį vaiką po viešnagės Italijoje į ligoninę atvežusi mama pratrūko: pasibaisėjo tuo, kaip buvo elgiamasi (596)

Beveik para be ligoninės maisto, naktis su vaiku vienoje lovoje – tokiomis sąlygomis tenka laukti...

Po naujo viruso protrūkio lietuviai apie kinus kalba baisius dalykus: papasakojo, kokia ši tauta yra iš tikrųjų (279)

Visokias keistenybes valgantys ir jas medicinai naudojantys kinai paleido į pasaulį grėsmingąjį...

Šiaurės Airijoje – pirmasis koronaviruso atvejis: pacientas keliavo per Dublino oro uostą (70)

Pirmasis koronaviruso atvejis užfiksuotas Šiaurės Airijoje, rašoma CNN .

Skirmantas Malinauskas: pirmas atvejis sukelia neprognozuojamą žmonių elgesį (79)

Nors Lietuvoje dar nėra nė vieno koronaviruso atvejo, valstybė jau šiuo metu yra pasiruošusi...

Iš patikros Kauno oro uoste pasijuokęs Messina ragino nebepanikuoti: gal išprotėjote? (528)

Ettore Messina skeptiškai vertina nervingą ažiotažą, kurį kelia nevaldomas koronaviruso...

Vėžys kasmet užklumpa tūkstančius: gyvenimą prailginti galima laikantis kelių paprastų patarimų (17)

Praeitą savaitę Lietuvoje besilankęs garsus britų onkologas profesorius Robertas Thomasas...

Sinoptikai papasakojo, koks laukia savaitgalis: jau netrukus – tikra šilumos banga (2)

Virš Atlanto vandenyno kasdien užgimsta nauji ciklonai, kurie su vakarų oro srautais atnešami į...

Koronavirusas – pirmoji didelio masto informacinė epidemija: kaip atsirinkti, kas tiesa ir kas melas? (31)

Socialinėse medijose ir žiniasklaidoje joks kitas reiškinys nėra taip dažnai linksniuojamas kaip...

Giedraičio greitošauda nesužeidė Eurolygos lyderių, Micičius – per plauką nuo savotiško trigubo dublio Wilbekino tritaškis išstūmė CSKA iš geriausių ketverto (2)

Stambulo „Anadolu Efes“ (23/3) toliau skina pergales Eurolygoje. Turnyro lyderiai svečiuose...

Rūta Steponavičienė

Kodėl sveika meilė – toks retas reiškinys mūsų visuomenėje?

Meilės trokšta visi – nuo mažo vaiko iki senjoro, deja, šis gyvenimo variklis įneša daugiau...

|Maža didelių žinių kaina