„Šiandien turiu truputį daugiau informacijos. Kaip sakant, šiek tiek man daugiau abejonių kilo“, – BNS sakė B. Markauskas.
DELFI rašė, kad šiandien ministras planuoja susitikti
Jis nedetalizavo, kokią informaciją yra gavęs apie E. Bėrontą, bet pridūrė, kad trečiadienį pavakare ketina susitikti su juo ir bandys įtikinti trauktis savo noru iš NMA vadovo posto.
Su E. Bėrontu BNS trečiadienį nepavyko susisiekti.
B. Markauskas sausio pradžioje paskyrė E. Bėrontą antrai ketverių metų kadencijai, nepaisant fakto, jog E. Bėrontas figūruoja teisėsaugos tyrime kaip specialusis liudytojas.
Anksčiau B. Markauskas teigė, jog prieš skirdamas E. Bėrontą antrai kadencijai prašė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) papildomos informacijos apie jį, tačiau gauti duomenys nesutrukdė paskyrimui.
Žemės ūkio ministras teigė, kad skirdamas E. Bėrontą antrai kadencijai viską padarė teisingai.
„Kažkaip prisiimti atsakomybę, kad ne pagal turimą informaciją priėmiau, tai negaliu“, – tvirtino ministras.
Pasak jo, pagrindinis veiksnys, dėl kurio E. Bėrontas buvo paskirtas antrai kadencijai, yra jo geri praėjusių metų darbo rezultatai.
„Tai dienai mano pagrindinis vertinimas buvo darbo prasme, kokias jis turėjo užduotis metams. Aš turbūt negaliu atsakyti, sutikite, už tai, kas buvo prieš tai – koks darbas ir kokios bėdos. Tikrai dėl darbo rezultatų negaliu turėti jokių priekaištų“, – teigė B. Markauskas.
B. Markausko sprendimas sulaukė prieštaringų vertinimų. Šalies vadovės Dalios Grybauskaitės patarėjas vidaus politikai Mindaugas Lingė tvirtino, jog sprendimas E. Bėrontą paskirti antrai kadencijai kompromituoja žemės ūkio ministrą ir mažina pasitikėjimą institucija.
Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas liberalas Vitalijus Gailius tvirtino, kad toks sprendimas kompromituoja valstybę ir kovą su korupcija bei europinių lėšų grobstymu. Savo ruožtu premjeras Saulius Skvernelis abejojo, kad E. Bėrontas galėtų sėkmingai dirbti.
B. Markauskas teigė, jog valstybės vadovų nuomonės yra svarbios ir E. Bėrontas į jas turėtų atsižvelgti priimdamas sprendimą dėl savo ateities.
„Nėra galimybės naudotis melo detektoriui ar kažkokiom kitom priemonėmis, kad žinotume žmogaus mintis, ką jis galvoja. Aš manau, kad taip neturėtų būti. Manau, kad svarbi valstybės vadovų pozicija. Ar įrodyta, ar neįrodyta kaltė, bet pareikšta nuomonė yra pakankamai svarbi, ją reikėtų vertinti“, – sakė ministras.
Pats E. Bėrontas praėjusios savaitės pabaigoje surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo, jog neketina trauktis iš pareigų. Jis pridūrė, kad jam yra svarbi šalies prezidentės ir premjero nuomonė.
E. Bėrontas su B. Markausku buvo susitikęs šios savaitęs pradžioje, tačiau jokių sprendimų tuo metu nebuvo priimta, nors spaudos konferencijoje E. Bėrontas sakė, kad būtent šiame susitikime gali pakeisti nuomonę apie savo ateitį NMA.
Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) atlieka ikiteisminį tyrimą dėl beveik 4 mln. eurų ES lėšų iššvaistymo. Šiame tyrime E. Bėrontas buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas.
FNTT prieš metus atliko kratas už Europos Sąjungos paramos skirstymą atsakingoje NMA. Tada B. Markauskas tvirtino, jog teisėsauga tyrė vieno buvusių tarnybos vadovų – S. Siliciko – administruotus projektus. FNTT nekomentuoja, ar šios kratos susijusios su vykdomu ES lėšų švaistymu.
Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) kartu su FNTT šiuo metu tiria, ar žemės ūkio kooperatyvas „Pienas LT“ teisėtai panaudojo beveik 19 mln. eurų ES paramos. Didžioji dalis paramos kooperatyvui buvo suteikta 2010 metais, o papildoma 4 mln. eurų parama – 2016 metais, kai agentūrai jau vadovavo E. Bėrontas .
B. Markauskas prieš tapdamas ministru, buvo kooperatyvo valdybos nariu ir, pasak žiniasklaidos, dar buvo jo pajininkas. Registrų centro duomenimis, šiuo metu kooperatyvo pajininkė yra B. Markausko mama Sofija Markauskienė.
Buvęs Vilniaus savivaldybės Viešųjų pirkimų skyriaus vadovas E. Bėrontas NMA vadovu tapo 2014 metų pradžioje, laimėjęs konkursą.
E. Bėrontas pakeitė iš NMA direktoriaus pareigų 2013 metų spalį pasitraukusį Saulių Silicką, kuris NMA vadovavo nuo 2005 metų.