„Keitimo derinimo procedūra tęsiasi, šiuo metu rengiami atsakymai EK (...) dauguma siūlymų keisti strateginį planą, ypač susijusių su geros aplinkosauginės ir agrarinės būklės (GAAB) ir ekologinių sistemų reikalavimais, kilo diskutuojant su ūkininkais ir socialiniais partneriais“, – rašoma ministerijos pranešime.

EK perspėja nepritarianti ambicijų mažinimui aplinkosaugos srityje, t. y. pateiktiems pasiūlymams dėl GAAB 5 „Žemės dirbimo valdymas siekiant sumažinti dirvožemio degradacijos riziką ir eroziją“, reikalavimų įgyvendinimo: praėjusiame BŽŪP periode buvo taikoma išimtis – pažeidimas nefiksuojamas, kai pažeidimo plotas mažesnis nei 10 proc. lauko ploto, bet ne daugiau nei 1 ha. ŽŪM siūlė tęsti išimties taikymą naujajame laikotarpyje, tačiau EK nepritarė tokios išimties taikymui.

Taip pat – dėl GAAB 7 „Sėjomaina ariamojoje žemėje“: taip pat buvo atmestas Lietuvos siūlymas įtraukti atsėliavimo galimybę (du metus iš eilės auginamas tas pats pasėlis toje pačioje vietoje) ne didesnėje nei 60 proc. ariamosios žemės ploto teritorijoje įgyvendinant GAAB 7 reikalavimą. Todėl ūkininkams ir toliau reikės laikytis augalų kaitos reikalavimo visame plote.

Ministerija primena, kad laikantis GAAB 7 reikalavimo ir atsėliuojant pasėlius (jeigu 2023 ir 2024 m. ta pati pagrindinė kultūra tame pačiame lauke), pirmaisiais atsėliavimo metais (2023 m.) tame pačiame plote turi būti auginami posėliniai augalai. Posėliniai augalai turi būti nepertraukiamai išlaikomi dirvoje bent 6 savaites. Pareiškėjas, pasėjęs posėlį, ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas turi apie tai informuoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą, taip pat šį veiksmą turi pažymėti ir Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS).

Derybos dėl GAAB 6 „Minimali dirvožemio danga siekiant išvengti, kad dirvožemis bus tuščias pažeidžiamiausiais laikotarpiais“ keitimo – juodojo pūdymo sėjos datos vėlinimo – dar vyksta, tikimasi teigiamo rezultato.

Komisija nepalankiai įvertino siūlymą naują priemonę „Melioracijos griovių tvarkymas“ priskirti aplinkosauginėms priemonės, preziumuojama, kad tai konkurencingumą didinanti gamybinė investicija, neturinti reikšmingos įtakos aplinkosaugai. Lietuva paprašyta atsiimti savo siūlymą arba pasiūlyti investicinę priemonę ar perkonstruoti priemonę taip, kad ji būtų skirta biologinės įvairovės apsaugai.

Sulaukta teigiamo atsakymo dėl daugiamečių pievų. Siekiant tinkamai pasiruošti naujojo GAAB 1 „Daugiamečių ganyklų arba pievų išlaikymas“ įgyvendinimui ir kuo tiksliau nustatyti referencinį 2018 m. rodiklį, buvo atlikta pakartotinė daugiamečių pievų nustatymo analizė, pasitelkiant naujausius duomenis ir įrankius. Naujausiais duomenimis (t. y. nustatomas žemėnaudas, palydovinius vaizdus, įvertinus ekologinių ūkių plotus, kurie tapo netinkami paramai, bet vis tiek yra daugiametė pieva (namų valda)) patikslinti (perskaičiuoti) referenciniai rodikliai.

2018 m. referencinis daugiamečių pievų rodiklis sumažėja nuo 25,83 proc. (746 079 ha) iki 23,77 proc. (686 725,99 ha). EK patvirtinus šį keitimą atstatytinų daugiamečių pievų plotas būtų gerokai mažesnis – preliminariai atstatytinų pievų plotas sumažės iki 110 tūkst. ha.

Ministerija tikisi, kad EK patvirtins naują Susietosios paramos išmoką pripažintų žemės ūkio kooperatyvų nariams už pienines karves, taip pat sojos įtraukimui į baltyminių augalų grupę.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją