Nors didžiausia parlamentinė frakcija teigė solidarizuodamasi su ūkininkais už įstatymo projektą nebalsuosianti, už įstatymo tekstą balsavo 329, prieš – 275 parlamento nariai.
Įstatymo projekte numatytas reikalavimas, kad ES šalys nustatytų priemonių, skirtų iki 2030 m. atkurti mažiausiai 20 proc. šalių bloko sausumos ir jūrų zonų.
Sprendimą socialiniame tinkle „Facebook“ įvertino Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas. Anot jo, tai didelė gamtos ir miškų pergalė.
„Istorinis Europos Parlamento balsavimas dėl Gamtos atkūrimo reglamento įvyko. (...) Mūsų ateitis be gyvosios, laukinės gamtos, miškų yra ateitis be maisto, be gerų derlių ir be gyvybingo kaimo, kur paskutinius žmones išstums pramoninio žemės ūkio oligarchų robotizuota technika, apdirbanti monokultūras. Bet ką ir oligarchai darys be bičių, jie ir patys nežino“, – rašo T. Tomilinas.
Kaip jis vardijo, šis įstatymas padės, kad kiekviena ES valstybė parengtų teisiškai privalomus nacionalinius gamtos atkūrimo įvairiose ekosistemose (tame tarpe ir miškuose) tikslus. Taip pat, kaip nurodo politikas, reglamentas saugos nuo dažnėjančių sausrų, potvynių, laukinių gaisrų, apsaugos maisto gamybos pramonę Europoje.
„Reglamente yra ir miestiečiams labai suprantamų tikslų. Net jei jūsų nedomina miškas, kaimas, žemės ūkis, ES reglamentas numato, kad žaliųjų miestų erdvių plotas iki 2030 m. neturi sumažėti, o iki 2050 m. padidėti 5 proc. Kiekviename Europos mieste ir priemiestyje medžių lajos danga ir į pastatus ir infrastruktūrą integruotos žaliosios erdvės turi siekti bent 10 proc.“, – teigė jis.
