„Sukurtas mitas, kad Latvija ES lėšų po 2020 metų nebegaus. Noriu nuraminti, kad tai - tikrai mitas. Sulaukėme 2021-2027 metų finansinės perspektyvos projekto, pagal kurį Sanglaudos fondas sumažėja vidutiniškai tik 5-7 proc.“, - interviu „Diena“ leidiniui sakė ji.
I. Šteinbuka pripažino, jo šįkart derybos tarp 27 šalių bus kaip niekada sunkios.
Jo žodžiais, Latvija yra sąraše šalių, kurių žemės ūkio finansavimas gali didėti, „tačiau skaičiai dar gali keistis“.
Europos Komisija prieš savaitę pristatė ES finansinę perspektyvą (biudžeto projektą) 2021-2027 metams, tai yra laikotarpiui po Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš bendrijos. Siekiama, kad daugiametis biudžetas būtų patvirtintas iki kitų Europos Parlamento rinkimų, kurie numatyti 2019 metų gegužę.
Nors Lietuva, Latvija ir Estija sutarusios dėl išmokų kovoti bendrai, tačiau kokia parama bus skiriama mums neaišku. Atvirkščiai, Lietuva torpedavo ES planą, pagal kurį mūsų ūkininkams išmokos būtų mažėję.
Briuselyje neseniai vykusiame ES žemės ūkio ministrų tarybos posėdyje trijų Baltijos šalių, kurių žemdirbiai gauna mažiausias tiesiogines išmokas, atstovai pasipriešino daugumos ES žemės ūkio ministrų pozicijai dėl žemės ūkio finansavimo po 2020 metų. Tarybos išvadoms dėl ES komunikato „Maisto ir ūkininkavimo ateitis“, kuriame numatomos pagrindinės ateinančio finansinio laikotarpio ES bendrosios žemės ūkio politikos kryptys, be mūsų nepritarė ir Lenkija bei Slovakija. Posėdyje dalyvavęs žemės ūkio viceministras Rolandas Taraškevičius sakė, kad Lietuva negalėjo pritarti išvadoms, kuriose nėra siekio suvienodinti tiesiogines išmokas.
„Toks mūsų nepritarimas pasiuntė aiškų signalą, kad toms šalims šis klausimas yra prioritetinis ir jo taip lengvai paslėpti po aptakiomis išvadų teksto eilutėmis nepavyks. Tačiau reikia turėti omeny, kad tarybos išvados nėra koks teisinis ir įpareigojantis dokumentas. Tai daugiau faktinės situacijos užfiksavimas. Padėties nei pabloginome, nei pasigerinome, tik išsakėme labai aiškiai, kad rankų nuleisti nesiruošiame. Matyt, šis žingsnis greičiau turės gerų pasekmių“, – DELFI teigė jis.
Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas yra atkreipęs dėmesį, kad 2014–2020 m. paramos laikotarpyje greičiausiai nepavyks pasiekti planuoto išmokų lygio. Buvo žadama, kad vidutinė tiesioginė išmoka Lietuvos žemdirbiams 2020 metais pasieks 196 eurus už hektarą, bet faktiškai ji gali siekti tik 181 eurą už hektarą.
Anot žemės ūkio ministro, taip atsitinka dėl to, kad nuo 2009 iki 2016 metų apie 250 tūkst. hektarų padidėjo deklaruojamų žemės ūkio naudmenų plotas.
Ūkininkai nenustoja priekaištauti stojimo į ES derybininkams, kurie neįvertino daug aplinkybių, taip pat ir to, kad dirbamos žemės plotai ateityje išsiplės. Šiemet mūsų ūkininkai rinko parašus piliečių, kurie pritaria, kad tiesioginės išmokos nuo 2021 metų Lietuvos žemdirbiams būtų ne mažesnės kaip 2020 metų ES tiesioginių išmokų vidurkis, o išmokos už žalinimą bei visų kitų naujai įvedamų aplinkosauginių elementų taikymą būtų vienodos visoje ES.
Peticiją „Sąjungoje, kurioje visi lygūs, negali būti antrarūšių ūkininkų!“ pasirašė daugiau kaip 52 tūkstančiai Lietuvos žmonių.