Valstybėms narėms išsiųstas EK pasiūlymas, kurios dėl jo balsuos komiteto posėdyje, yra pirmas konkretus politinis žingsnis reaguojant į susirūpinimą dėl ūkininkų pajamų. Juo taip pat atsižvelgiama į kelių valstybių narių Žemės ūkio tarybos posėdžiuose pateiktus prašymus.
Norėdami gauti bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) paramą, ūkininkai turi laikytis devynių sustiprintų aplinkai ir klimatui palankių standartų. Šis paramos sąlygų principas taikomas beveik 90 proc. ES naudojamų žemės ūkio naudmenų ir atlieka svarbų vaidmenį integruojant tvaraus ūkininkavimo praktiką. Šis pagrindinių standartų rinkinys vadinamas GAAB, t. y. „gera agrarinė ir aplinkosaugos būklė“.
Aštuntuoju GAAB standartu, be kita ko, nustatytas reikalavimas dėl mažiausios ariamosios žemės dalies skyrimo negamybiniams plotams arba objektams. Pastarieji paprastai reiškia pūdymui paliktą žemę, o taip pat tokius objektus kaip gyvatvorės ar medžiai. Ūkiams, kuriuose ariamosios žemės yra mažiau nei 10 hektarų, paprastai šis reikalavimas netaikomas. Europos Komisija suteikia galimybę netaikyti šio reikalavimo visiems ES ūkininkams ir vis tiek laikyti juos atitinkančiais BŽŪP pagrindinės tiesioginės išmokos skyrimo reikalavimus.
ES ūkininkai, auginantys azotą fiksuojančius augalus (pavyzdžiui, lęšius, žirnius ar ankštines daržoves) arba tarpinius pasėlius 7 proc. jų ariamosios žemės vietoje to, kad paliktų 4 proc. savo ariamosios žemės pūdymams ar negamybiniams plotams, bus laikomi atitinkančiais šį reikalavimą.
Tarpiniai augalai yra augalai, kurie auga tarp dviejų pagrindinių pasėlių. Šie augalai gali būti naudojami gyvūnams šerti arba kaip žaliosios trąšos. Azotą fiksuojančių augalų ir tarpinių augalų naudojimas visokeriopai naudingas aplinkai, be kita ko, dirvožemio biologinei įvairovei ir mažesniam maisto medžiagų išplovimui. Siekiant laikytis BŽŪP aplinkosaugos tikslų, pasėliai turi būti auginami be augalų apsaugos produktų.
Teigiama, kad EK pasiūlymas suderintas, kad būtų užtikrinta reikiama tinkamos pagalbos su įvairiomis krizėmis susiduriantiems ūkininkams teikimo ir biologinės įvairovės bei dirvožemio kokybės apsaugos pusiausvyra.
Dėl priemonės artimiausiomis dienomis balsuos į komiteto posėdį susirinkusios valstybės narės. Po to Europos Komisija pradės oficialią priėmimo procedūrą. Reglamentas bus taikomas atgaline data nuo 2024 m. sausio 1 d.
Valstybės narės, norinčios taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą nacionaliniu lygmeniu, turi apie tai per 15 dienų pranešti Europos Komisijai, kad būtų galima kuo greičiau informuoti ūkininkus.
„Ūkininkai yra ES apsirūpinimo maistu atrama ir mūsų kaimo vietovių šerdis. Nuolatinį įsipareigojimą EK įgyvendina 386,7 mlrd. eurų vertės BŽŪP biudžetu, kuriuo padedama stabilizuoti Europos ūkininkų pajamas ir atlyginti už jų pastangas klimato ir tvarumo srityse.
Šiandienos priemonė suteikia ūkininkams daugiau lankstumo įvairių iššūkių kupinu laikotarpiu. Toliau bendradarbiausime su mūsų ūkininkais siekdami užtikrinti, kad BŽŪP būtų išlaikyta tinkama jų poreikių tenkinimo ir viešųjų gėrybių teikimo mūsų piliečiams pusiausvyra“, – pranešime sakė EK pirmininkė Ursula von der Leyen.
Nausėda: tikiuosi, kad kartu su EK rasime palankius sprendimus mūsų ūkininkams
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Europos Komisija (EK) ir jos pirmininke Ursula von der Leyen yra pasiruošę spręsti žemės ūkio sektoriaus problemas, kurias iškėlė Vilniuje protestavę ūkininkai. Šalies vadovas tvirtina, kad EK supranta tiek visos Europos, tiek Lietuvos ūkininkų nepasitenkinimą ir yra pasiruošusi lanksčiai reaguoti.
„Ūkininkų reikalavimai yra skirtingi, priklausomai nuo Europos Sąjungos valstybės. Ir vakar apie tai kalbėjau su EK pirmininke Ursula von der Leyen, pirmiausia nušviesdamas padėti Lietuvoje, nes žemės ūkio šaka yra man svarbi ir esu pasirengęs ginti jos interesus. Tą patį aš išgirdau ir iš jos“, – ketvirtadienį lietuvių žurnalistams Briuselyje sakė G. Nausėda.
„Svarbiausia paminėti, kad Europos Komisija ir jos vadovė yra nusiteikusi supratingai, lanksčiai. Ir aš tikiuosi, kad mes tikrai galėsime rasti sprendimus, kurie būtų palankūs mūsų ūkininkams“, – pabrėžė jis.
Prezidentas taip pat paminėjo, kad kitą savaitę susitinka su Lietuvos ūkininkais ir yra pasiruošęs juos išklausyti.
„O pats laukiu susitikimo su žemės ūkio atstovais ir tikiuosi, kad turėsime ką pasakyti ir be abejo atidžiai jų išklausysime“, – sakė šalies vadovams.
ELTA primena, kad keli tūkstančiai ūkininkų sausio 23–26 dienomis protestavo Vilniuje, į sostinę atvyko apie 1,3 žemės ūkio ir miško technikos vienetų.
Protestuotai, be to, kad būtų atšaukta prievolė atkurti daugiametes pievas, dar reikalavo stabdyti saugomų teritorijų plėtrą, užkardyti rusiškų grūdų importą į Lietuvą, grąžinti seną žymėto dyzelino naudojimo tvarką, sumažinti šiemet atsiradusį itin aukštą akcizą suskystintosioms naftos dujoms.
Žymėto dyzelino ir naftos dujų akcizų klausimai turėtų būti išspręsti Seimo, vasario 12–15 dienomis suplanuotoje neeilinėje parlamento sesijoje.
Orbanas Briuselyje susitiko su protestuojančiais ūkininkais
Prieš lemiamą Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimą dėl pagalbos Ukrainai Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas Briuselyje susitiko su protestuojančiais ūkininkais. ES viršūnių susitikimas vyksta ūkininkų protestams Europoje plečiantis.
„Lyderiai rimtai nevertina žmonių iš gatvės balso. Tai demokratijos deficitas“, – savo feisbuko puslapyje paskelbtame vaizdo įraše sakė nacionalistų lyderis. Trečiadienio vakarą padarytame vaizdo įraše matyti, kaip V. Orbanas vaikštinėja tarp Briuselio gatves užblokavusių traktorių ir spaudžia ranką protestuotojui.
„Birželį vyks Europos Parlamento rinkimai. Mums reikia naujo Europos Parlamento. Turime rasti naujų lyderių, kurie tikrai atstovautų žmonėms“, – pridūrė jis.
Ketvirtadienį maždaug 1000 protestuojančių ūkininkų traktorių užkimšo kelius aplink ES viršūnių susitikimo vietą.
Anksčiau šią savaitę V. Orbanas pakartojo perspėjimą, kad Ukrainos integracija ir be karo kelia „rimtą problemą“ Europai. Jis paragino Europos Komisiją „ginti Europos interesus nuo ukrainiečių, o ne Ukrainos interesus nuo Europos ūkininkų“.
„Ukrainiečių produktų importas turi būti sustabdytas, nes ūkininkavimo sąlygos ir aplinka yra nevienodos, dėl ES taisyklių Europos ūkininkai patiria didelių nuostolių“, – sakė V. Orbanas protestuojantiems ūkininkams, pranešė jo partija „Fidesz“.
Praėjusią savaitę Vengrijos vyriausybės remiama ekspertų grupė „Mathias Corvinus Collegium“ pareiškė, kad jai „labai malonu dalyvauti“ organizuojant ūkininkų protestą prie ES parlamento.
Vengrijos lyderis, net ir po Rusijos invazijos į Ukrainą palaikantis glaudžius ryšius su Maskva, nuo gruodžio blokuoja ES finansinę paramą Kyjivui.
