„Man juokinga kai pradeda pasakoti, kad Norvegijoje maisto produktų kainos tokios pat, kaip Lietuvoje. Kodėl tada jie mikroautobusais veža maistą į ten? Matau tik tiek, kad jiems pikta, jog kainos auga ir čia. Jiems buvo labai gerai, kai ten viskas buvo brangu, o čia pigu. Tačiau jei norime, kad Lietuva suklestėtų, kainos turi pakilti“, – valstybės ekonominės gerovės receptą įvardina D. Dundulis.
Verslininkas sako, kad pavyzdžiu gali būti ta pati Norvegija. Ten kainos aukštos, tačiau tuo pačiu dideli ir atlyginimai. Nėra šalies, kur kainos žemos, o atlyginimai aukšti. Taip nebūna. Pavyzdžiui, Niujorkas, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Vaisiai ir daržovės ten kur kas brangesni nei pas mus.
„Lietuvoje kainos nuo sunkmečio didėjo palyginti nedaug. Yra netgi pigusių gaminių. Brango sviestas, kuris dabar pinga, ir pieno produktai, alkoholis, kuris nepinga. Kepėjai norėtų branginti duoną, tačiau tinklai neleidžia. Žuvies kaina kilo. Kava ir arbata svyruoja, tačiau tai niekuo neišsiskiriantys projektai“, – vardina D. Dundulis.
Verslininkas įvardina, kad brangimui buvo logiška priežastis – arba padidėję žaliavos supirkimo kainos. Cukrus pinga, nes baigėsi reguliavimo laikotarpis. Kavinės ir restoranai paslaugas brangino gana daug. Tačiau tai su mumis nesusiję.
„Nors dauguma kainų praktiškai nepakito, tačiau žmonės perka brangesnius produktus. Iš kitos pusės, nuo 2007 m. vyko defliacija. Kainos mažėjo ir tik dabar jos pasivijo to laikotarpio lygį. Tačiau atlyginimai, jei neskaičiuosime biudžetininkų, bus padidėję gal 30 proc.“, – skaičiuoja D. Dundulis ir pripažįsta, kad situacija gerėja, tik nepakankamai.
D. Dundulis prognozuoja, kad jei kils kainos ir tuo pačiu didės atlyginimai tai išjudins ekonomiką. Negalima tiesiog didinti prekybininkų maržos.
Palyginimui, Šveicarijoje parduotuvėje pjaustyta mėsa 4 kartus brangesnė nei pas mus, nes jie mėsininkui moka keturis kartus daugiau. Tokio skirtumo nėra jei parduodama Lenkijos fabrike fasuota mėsa, kur žmonių alga mažesnė, mažai rankinio darbo.
D. Dundulis aiškina, kad kainos kyla ir tai neišvengiama. Nors ekonomistai mėgina sakyti, kad šiemet brangimas sustos, tačiau verslininkui tai kelia šypseną.
„Žaliavinis pienas pernai nuo 35 ct. už kilogramą atpigo iki 25 ct. tačiau aš prieš, kad jis toliau pigtų. Jei taip nutiks, Lietuvoje neliks nė vienos karvės“, – apie tai, kad vien pigimas nėra panacėja aiškina D. Dundulis ir pateikia pavyzdį – pas mus karvių mažėja, nes traukiasi žmonės, kurie laikė po 1 ar 2 karves.
Iš kitos pusės, kai kurie mūsų perdirbėjai dirba nuostolingai arba su nedideliu pelnu. Tai irgi neužtikrina ilgalaikės perspektyvos.
„Kalbant apie prekybos tinklus, ši žiema buvo ypatingai stabili. Nebuvo tokių agresyvių mažmeninkų karų kaip anksčiau. Greičiausiai, nėra iš ko kariauti. Matome, kad anksčiau, jei sumažindavome kainas, jas mažindavo ir konkurentai. Šiemet to nebėra“, – dėlioja D. Dundulis.
Jis įvardina paprastą priežastį – visi kelia atlyginimus, o tai visiems pakankamai skausminga, nes, kai darbuotojų tūkstančiai, tai „suvalgo“ didžiąją dalį pelno.
