Pranešime žiniasklaidai pabrėžiama, kad akcijos tikslas – išreikšti aplinkosaugininkų balsą diskusijoje apie žemės ūkio sektoriaus įtakos aplinkai mažinimo priemones ir atkreipti Vyriausybės dėmesį į tai, kad derybose su protestuojančiais ūkininkais nebūtų pamintas gamtinės aplinkos išsaugojimo interesas ir ilgalaikiai klimato, biologinės įvairovės apsaugos ir kiti įsipareigojimai.

„Baltijos jūrą kasmet pasiekia 600 tonų fosforo, 50 tūkst. tonų azoto. Tai medžiagos, kurios skatina eutrofikaciją, daugumai žinomą kaip vandens žydėjimas. Didžioji dalis šių medžiagų patenka iš žemės ūkio laukų juos tręšiant. Dėl to mūsų ežerai ir tvenkiniai virsta dumblinomis balomis, atgrasiomis ne tik žmogui, bet ir be gyvybės“, – teigia Lietuvos gamtos fondo direktorius Edmundas Greimas.

„Laukų tręšimas yra neišvengiamas, tačiau svarbu užtikrinti, kad kuo mažiau trąšų pateiktų į paviršinius vandenis. Tokios priemonės kaip platesnių vandens apsaugos zonų nustatymas ir skaidresnė trąšų naudojimo tvarka yra būtinos norint mažinti vandenų taršą. Tie, kurie priešinasi tam, siekia didesnės naudos sau, perkeldami atsakomybę ir pasekmes ant visuomenės pečių. Dėl to brangiai sumokame mes visi, valydami upes ir ežerus, atkurdami gamtines ekosistemas“, – priduria jis.

Aplinkosaugininkas Liutauras Stoškus akcentuoja, kad turime laikytis taisyklių, kurios leidžia subalansuoti šiandienos poreikius su gamtos išsaugojimo perspektyvomis ateities kartoms.

„Kitoks požiūris būtų trumparegiškas. Jau dabar laukai yra suarti iki pat upių ir kanalų. Tokiais tempais eidami, liksime be gyvybės aplinkui. Nuosavybė nėra absoliuti ta prasme, kad mes negalime elgtis su ja kaip užsimanę neatsižvelgdami į bendrus interesus“, – komentuoja L. Stoškus.

Lietuvos ornitologų draugijos direktorius Liutauras Raudonikis atkreipia dėmesį, kad per pastaruosius 23 metus įprastų kaimo paukščių gausa sumažėjo daugiau nei dvigubai – 54 procentais.

„Paskutinius devynerius metus nykimo tempas paspartėjo dvigubai. Tai didelį rūpestį keliantis indikatorius“, – vardija jis.

Anot pelkių atkūrimo srityje dirbančio Nerijaus Zableckio, dirvožemio erozija, jo struktūros prastėjimas yra reiškiniai, kuriuos pripažįsta ir dėl kurių klausimus kelia patys ūkininkai.

„Visiškai nualintiems dirvožemiams atsistatyti reikia nuo 50 iki 100 metų. Net sunkiai galime įsivaizduoti, koks tai ilgas procesas. Daugiamečių pievų išlaikymas yra ne tik būtinas gerinant dirvožemio struktūrą, stabdant jo eroziją, bet ir suteikiant buveinę tik pievoms būdingoms įvairioms gyvybės formoms, tarp jų ir vabzdžiams-apdulkintojams, nuo kurių didele dalimi tiesiogiai priklausomi ir patys ūkininkai bei jų auginamas derlius. Valstybės pareiga yra padėti tiems, kam sunku, bet tam yra įvairių reguliacinių mechanizmų. Neturėtų visos kylančios žemės ūkio problemos būti bandomos išspręsti išlikusios gamtos sąskaita“, – komentuoja N. Zableckis.

Akcijoje dalyvausianti Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė teigia, kad išklausyti aplinkosaugininkų argumentų kviečiamas ir Prezidentas Gitanas Nausėda.

„Protestuoti į Vilnių traktoriais atvykstantys ūkininkai ant scenos kalbėti pakvietė ir Gitaną Nausėdą. Prezidentas ne kartą yra išsakęs savo viziją kurti ne tik saugią, inovatyvią, bet ir žalią Lietuvą, todėl tikime, kad jam rūpi išgirsti ir kitą perspektyvą. Kviečiame valstybės vadovą atvykti susitikti ir su aplinkosaugos specialistais bei išklausyti argumentus, kodėl ieškant kompromisų su ūkininkais neturėtų būti žengtas žingsnis atgal, paminant gamtosaugos prioritetus“, – sako I. Budraitė.

Aplinkosaugininkai rinksis sostinės Vilniaus gatvėje trečiadienį 12 valandą, tuo pat metu priešais Vyriausybės rūmus vykstant ūkininkų protestams.


ELTA primena, kad antradienį Vilniuje prasideda kelias dienas truksianti ūkininkų protesto akcija, kurią organizuoja Lietuvos žemės ūkio taryba. Ji kritikuoja daugiamečių pievų atstatymo tvarką, kuro akcizo padidinimą, ūkininkams nepalankią saugomų teritorijų plėtrą. Akcentuojama, kad dar nesibaigė vadinamoji pieno krizė.

Protestuotojai į sostinę atvyks su žemės ūkio technika, o trečiadienį numatomas piketas prie Vyriausybės. Pasak tarybos pirmininko Igno Hofmano, miesto savivaldybė leido atvykti iki 850 technikos vienetų.

Seimas 2023 metų gegužę pritarė Akcizų įstatymo projektui, kuriam įsigaliojus nuo 2024 m. atsisakyta energiniams produktams taikomų akcizų lengvatų, numatyta nuosekliai didinti akcizų tarifus taršioms kuro rūšims bei į taikomus tarifus įtraukta anglies dvideginio dedamoji.

Remiantis šiuo projektu, nuo naujųjų metų naftos dujoms, kurios yra išpilstytos į balionus, pradėtas taikyti 304,1 Eur/t akcizo tarifas. Prieš tai tarifas buvo nulinis.