„Coface“ ekspertų vertinimu, Lietuvoje žemės ūkio ir maisto produktų gamybos sektorius pastaraisiais metais sugeneruodavo iki 3-4 proc. šalies BVP – Europoje tai vienas didžiausių rodiklių. Iš kitų ES šalių panašia žemės ūkio ir maisto pramonės dalimi išsiskiria Bulgarija ir Rumunija, kurių klimatinės sąlygos yra palankesnės, o žemės ūkis istoriškai buvo svarbi jų ekonomikos dalis.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, per 2023 m. sausį–lapkritį Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksportas sumenko 1 proc., palyginti su tokiu pačiu laikotarpiu 2022 m. Nepaisant to, šios produkcijos eksportas sudarė beveik penktadalį (19,4 proc.) viso Lietuvos eksporto 2023 m., kurio vertė siekia beveik 7,1 mlrd. Eur. Žemės ūkio ir maisto produkcijos dalis šalies eksporte per metus išaugo 1,8 procentinio punkto – tai reiškia, kad palyginti su kitais eksportuotojais žemės ūkio ir maisto pramonė išlieka stabilesnė.
Įvardina naujas galimybes, tačiau prognozuoja ne itin pelningus metus
„Coface“ vyriausiasis ekonomistas Vidurio ir Rytų Europai (VRE) Grzegorzas Sielewiczius teigia, kad nuo 2021 m. pabaigos iki 2022 m. III ketv. Lietuvos žemės ūkio produkcija daugiausia augo, o didžiausias augimas – 8,3 proc. per metus – buvo pasiektas 2022 m. pabaigoje. Dėl to 2022 m. antrąjį pusmetį sparčiai didėjo bendrovių apyvarta ir pelnas, o augalininkystės ir gyvulininkystės sektoriai gavo atitinkamai beveik 1 mlrd. ir 225 mln. eurų pajamų.
„Matome, kad 2022 m. vidurys buvo lūžio taškas, kai Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) maisto kainų indeksas pasiekė trumpalaikę aukščiausią vertę. Antrąjį 2022 m. pusmetį atsirado galimybių gauti nemažas maržas, nes infliacija vis dar didėjo, o žemės ūkio produktų kainos ėmė mažėti, – pasakoja G. Sielewiczius. – Vis dėlto tokia galimybė truko tik ribotą laiką. Nuo tada Lietuvos bendrovių žemės ūkio produkcijos indeksai 2023 m. generavo nors ir nežymią, tačiau neigiamą metinę dinamiką. Žemės ūkio bendrovių patiriamos sąnaudos didėjo ir 2023 m. trečiąjį ketvirtį pasiekė aukščiausią lygį, mažindamos pelną.“
„Coface“ ekspertas prognozuoja, kad 2024 m. Lietuvos žemės ūkio bei maisto gamybos sektoriui turėtų būti naudinga slopstanti infliacija ir didėjantis pirkimas, kurį lemia augančios gyventojų pajamos.
„Vis dėlto vartotojai išlieka jautrūs kainoms. Nors jie pagrindinį dėmesį skiria kasdienio vartojimo prekėms, tačiau gali būti labai išrankūs ir rinktis anksčiau pirktų produktų pigesnius pakaitalus, – prognozuoja G. Sielewiczius. – Šia aplinkybe galėtų pasinaudoti žemės ūkio ir maisto produktų bendrovės, kurios turėtų orientuotis į tokius specifinius vartotojų segmentus ir jų poreikius.“
Kartu „Coface“ prognozuoja, kad ir atėję 2024 m. Vakarų Europos šalims ekonomiškai vis dar bus silpni, todėl eksportuotojai greičiausiai neuždirbs pelno, atitinkančio jų potencialą.
Lietuviai eksportuoja maisto produktus į daugiau kaip 150 šalių, atranda vis daugiau egzotiškų rinkų
Mindaugas Valskys, „Coface Baltics“ Kredito rizikos valdymo departamento direktorius, atkreipia dėmesį, kad per 2023 m. pirmuosius tris ketvirčius Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksportas padidėjo 6 proc., tuo tarpu bendras šalies eksportas sumažėjo 9 proc. Nors didžioji dalis (62 proc.) žemės ūkio ir maisto produktų eksporto vis dar buvo siunčiama į kitas ES šalis, Lietuva taip pat efektyviai ieškojo naujų rinkų.
„Žemės ūkio ir maisto prekių produkcija eksportuojama į daugiau kaip 150 šalių, todėl Lietuvos eksportą šiame segmente galima vadinti labai diversifikuotu, – pastebi M. Valskys. – Šiuo metu populiariausios eksporto šalys mūsų žemės ūkio ir maisto produkcijai yra Lenkija, Latvija, Nyderlandai, Vokietija, Jungtinė Karalystė. Taip pat plečiamos eksporto apimtys į JAV, Japoniją bei kitas Azijos šalis ar Persijos įlankos regioną.“
Tarp šalių, į kurias žemės ūkio ir maisto produktų eksportas per metus augo bent dviženkliais skaičiais, buvo Pietų Afrikos Respublika, Marokas, Saudo Arabija ir JAV, taip pat – kelios Europos šalys, ypač Jungtinė Karalystė ir Prancūzija.
Vis dėlto, atkreipia dėmesį M. Valskys, dalis Lietuvoje užaugintos produkcijos vis dar eksportuojama į NVS rinkas: „Ten matome padidintą riziką. Taip pat nemažai eksporto matome ir į Ukrainos rinką, kur rizikos šiuo momentu, deja, yra akivaizdžios.“
Lietuvos žemės ūkis gali geriau išnaudoti augimo galimybes
M. Valskio pasakojimu, praėjusiais metais mūsų šalies žemės ūkio produkcija daugiau nei dvigubai viršijo Latvijos ir daugiau nei trigubai – Estijos. Dar didesni skirtumai Lietuvos naudai buvo vertinant tik augalininkystės produkciją. Be to, bendroji sektoriaus pridėtinė vertė Lietuvoje yra gerokai didesnė ir pernai viršijo 1,3 mlrd. eurų, tuo tarpu Latvijoje ji siekė 340 mln. eurų, o Estijoje – 121 mln. eurų.
Nepaisant to, kad Baltijos šalyse žemės ūkio ir maisto gamybos sektorius neblogai atlaikė kelerių pastarųjų metų iššūkius, „Coface“ ekspertai teigia, kad jis galėtų geriau išnaudoti augimo galimybes.
„Viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių žemės ūkio ir susijusiuose sektoriuose veikiančios įmonės neplanuoja plėtros, yra nestabilūs finansiniai srautai, dažnu atveju atsirandantys dėl neapmokėtų sąskaitų. Kad verslas galėtų augti, jis turi kurti tvirtas ir patikimas partnerystes, – sako M. Valskys. – Kritiškai svarbu efektyviai valdyti tokias finansines rizikas kaip sąskaitų neapmokėjimas arba verslo partnerių nemokumas.“
„Coface“ ekspertų vertinimu, šiuo metu pasaulyje dominuoja geopolitinės rizikos, kurias ypač sudėtinga prognozuoti. Be jų, turime gana rimtą ekonominio aktyvumo sumažėjimą, kuris galbūt mažiau juntamas žemės ūkio ir maisto pramonės lygmenyje. Vis dėlto išaugę skolinimosi kaštai neigiamai veikia vartotojų lūkesčius ir patį vartojimą. Iš to kyla piniginių srautų iššūkių įmonėms ir atitinkamai atsiranda neatsiskaitymo už prekes rizika iš pirkėjų pusės.
