Anot specialistų, jau dabar apie 20 procentų žemės ūkiui naudojamo dirvožemio yra paveikta erozijos, o nieko nekeičiant, per trejus – ketverius metus skaudžias to pasekmes pajustų ir ūkininkai, ir vartotojai, rašoma pranešime.
Didžiausias iššūkis – kaip, mažinant trąšų ir pesticidų naudojimą, ne tik išlaikyti stabilų derlingumą, bet ir pagerinti rezultatus. Siekiant tvaresnės žemdirbystės, pasak verslininkų, itin svarbūs išmanūs sprendimai ir ūkininkų bendradarbiavimas. Žemės ūkio rinkos dalyviai ir ekspertai dalinsis patirtimi ir inovatyvių sprendimų ieškos diskusijose didžiausiame metų verslo renginyje internete, Lietuvos verslo forume.
Dulkantys laukai – dirvožemio erozijos efektas
Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos narys Virginijus Beinoras pasakoja, kad dirvožemio erozijos efektą galime pamatyti kiekvienas. „Ypač gerai matosi, kad dirvožemis pažeistas, kai ruošiant dirvą sėjai į dangų kyla milžiniški dulkių debesys. Į orą kylančios dalelės reiškia, kad viršutinėje dirvožemio dalyje yra sumažėjęs rišamosios medžiagos, organikos kiekis. Taip dalis dirvožemio kasmet prarandama: išpustoma, nuplaunama lietaus. Kai dirvožemiui trūksta reikalingų medžiagų, ypač organinės anglies, žemė degraduoja, o nesveikoje dirvoje gero derliaus neužauginsi“, – paaiškina V. Beinoras.
Anot pašnekovo, mokslininkų skaičiavimais, Lietuvoje pažeista apie 20 procentų dirvožemio. „Dabar ūkininkai įsisukę į užburtą ratą: siekdami kompensuoti dėl degraduojančio dirvožemio prarandamą derlių, dažnai renkasi intensyvesnį tręšimą, laukų arimą, pamiršta pagrindinius sėjomainos principus“, – sako tausojamosios žemdirbystės asociacijos narys.
Pasak „Agrokoncerno“ agro tiksliųjų technologijų skyriaus vadovo Arno Radzevičiaus, akivaizdu, kad nieko nekeičiant, per trejus – ketverius metus visi pajustų žemės degradacijos efektą: mažėtų derlingumas, žemės ūkio produkcija smarkiai brangtų. Tačiau, anot pašnekovo, Lietuvos žemdirbiai šiuo metu stengiasi išlaikyti dirvožemio savybes ir tokios sparčios degradacijos atvejus galime pamatyti tik ten, kur dirva sąmoningai alinama.
„Reikėtų nepamiršti, kad žemės ūkis nėra vien produkcijos auginimas, šio sektoriaus rezultatai veikia ir transporto sritį, energetikos sektorių, degalų rinką, mokslinių laboratorijų veiklą ir įvairias kitas sritis. Jei ūkininkų padėtis smarkiai pablogės, tai atsilieps kone visiems“, – pastebi A. Radzevičius.
Priemonės skiriasi, tikslas – tas pats
Nors Europos Sąjungos žaliojo kurso reikalavimai naudoti mažiau trąšų, pasak V. Beinoro, ūkininkams – iššūkis, tačiau, esą, galutinis rezultatas gali būti geras. „Nutarus mažinti mineralinių trąšų, chemikalų kiekius, būtina laikytis kelių pagrindinių taisyklių: 1 – minimaliai judinti dirvą, 2 – išplėsti kultūrų sėjomainą, 3 – užtikrinti paviršiaus padengimą augančiais augalais ir jų liekanomis, 4 – pasirūpinti biologine dirvožemio įvairove. Tik pritaikius kompleksinį sprendimą, ne tik dirvožemis, bet ir jame auginamas „maistas“ bus kokybiškesnis ir sveikesnis“, – sako neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos narys.
Specialisto teigimu, dirvožemį tausoti, leisti jam atsigauti, efektyviausia būtų visiškai nedirbant pažeistų plotų. „Tokiuose laukuose palikus natūralias pievas, dirvožemis per kurį laiką atsigautų: sumažėtų degradacija, erozijos padariniai. Sumažinus pažeistuose plotuose intensyvią gamybą, būtų mažiau teršiami vandenys – upės, ežerai, Baltijos jūra. Dėl kelių tūkstančių ūkininkų veiklos apribojimo, būtų apsaugota milijonų žmonių sveikata, jau nekalbant apie milijardų dirvožemio gyvių išlikimą“, – sako V. Beinoras.
Lietuvos verslo forumo diskusijų apie iššūkius žemės ūkiui moderatorius Justinas Taruška atkreipia dėmesį, kad visiškai atsisakyti trąšų ir pesticidų, verstis vien ekologine žemdirbyste, neįmanoma. „Derliaus apimtys sumažėtų drastiškai, žemės ūkio produktai taptų daugeliui neįperkami, taigi susidurtume su milžiniškomis socialinėmis problemomis“, – sako pašnekovas.
Vienos didžiausių paviršiaus aktyviųjų medžiagų ir mikrobiologinių produktų gamintojos Baltijos šalyse „Nando“ vadovas J. Taruška atkreipia dėmesį, kad priemonių, padedančių mažinti trąšų naudojimą, jau yra ir jos populiarėja. „Kuriame produktus, kad padėtume ūkininkams tausoti dirvožemį, ir su mažesniais kaštais užauginti tą patį derlių. Atitinkami chemijos inžinerijos produktai, atliekant pesticidų purškimus padeda ūkininkams tolygiau paskleisti augalų apsaugos priemones, kad medžiagos tikslingai kovotų su piktžolėmis ar ligomis. Natūralios gerosios bakterijos padeda augalams pasisavinti reikalingus makro ir mikro elementus, taip pat gerina dirvožemio struktūrą, geriau įsisavinti tręšimo produktus ir esant trąšų trūkumui kompensuoti jų mažesnes normas“, – paaiškina J. Taruška. Pašnekovas priduria, kad įmonės produkcijos pardavimai praėjusiais metais augo 3 kartus, šiemet prognozuojamas augimas 2–3 kartus.
Padėtų išmanūs sprendimai
Bendrovės „Linas Agro Group“ verslo plėtros direktorius Jonas Bakšys atkreipia dėmesį, kad siekiant tvaraus ūkininkavimo, itin reikšmingi išmanūs sprendimai, kurie turi tobulėti. „Dabar žemdirbystės srityje svarbus skaitmeninių įrankių naudojimas: pasitelkiamos ūkio duomenų valdymo programos, leidžiančios kuo tiksliau apskaičiuoti, kiek ir kokių resursų reikia naudoti, siekiant puoselėti dirvožemį ir išgauti reikiamą kiekį derliaus. Tik kaupiant ir analizuojant duomenis galima įvertinti, nuspręsti ir prognozuoti geresnius ūkio rezultatus. „Linas Agro Group“ kaip tik vysto lengvai naudojamą, lietuvišką išmaniąją programėlę „Geoface“, skirtą mūsų šalies ūkių poreikiams “, – sako J. Bakšys.
Antrindamas, „Agrokoncerno“ atstovas A. Radzevičius priduria, kad labai sudėtinga į žemės ūkio sektorių prisitraukti išmaniųjų technologijų specialistų, kurie padėtų vystyti inovacijas.
„Linas Agro Group“ verslo plėtros direktorius pasigenda pačių ūkininkų bendradarbiavimo. „Tarpusavyje Lietuvos ūkininkai nekonkuruoja. Pagrindinė konkurencija – tarptautinėje rinkoje. Dėl to, siekiant geresnių rezultatų vietos žemdirbystės sektoriuje, svarbu dalintis vieniems su kitais sėkmės istorijomis, o ypač – nesėkmėmis, klaidomis, kurių galėtume nebekartoti“, – pastebi J. Bakšys.
A. Radzevičius priduria, kad šiuo metu atskiri ūkiai imasi pavienių iniciatyvų, kaip dirbti tvariau ir efektyviau, bet susitelkus būtų galima rasti revoliucingų sprendimų.
Svarbiausiems žemės ūkio srities iššūkiams verslo atstovai, mokslininkai ir ekspertai sprendimų diskusijose ieškos ir patirtimi dalinsis didžiausiame metų verslo renginyje internete, Lietuvos verslo forume. Vasario 23–25 dienomis forumo dalyviai iš viso išgirs daugiau nei 300 verslo, ekonomikos bei vadybos sričių lyderių pranešimų ir diskusijų.
