Vienas ryškiausių kompozitorių Lietuvoje
Liūdną žinią BNS patvirtino Lietuvos kompozitorių sąjungos vadovas Mykolas Natalevičius.
„Tai yra vienas žinomiausių Lietuvos kompozitorių. Jeigu kalbėtume apie tai, kad kiekviena šalis turi savo ryškiausią kompozitorių, tai neabejotinai B. Kutavičius buvo vienas iš pačių ryškiausių“, – teigė sąjungos vadovas.
„Jis suformavo tam tikrą reakciją ir būdą, kaip interpretuoti folklorą, kaip jį pateikti jungiant su šiuolaikinės muzikos priemonėmis“, – pridūrė jis.
Kompozitorių sąjungos vadovas taip pat išskyrė nuoširdų B. Kutavičiaus kūrybiškumą bei indėlį į Lietuvos muziką.
„Jis buvo labai kūrybiškai nuoširdi asmenybė ir nepaisant to, kad didžiausi jo kūriniai buvo sukurti labai sudėtingu laikotarpiu, priespaudoje, jis sugebėjo niekada neatsižadėti savo kūrybos tikslų ir jo ryškiausi kūriniai kaip „Paskutinės pagonių apeigos“, oratorija „Iš jotvingių akmens“ turbūt išliks kaip tam tikras kultūros ženklas – kaip ir Čiurlionio simfoninės poemos“, – sakė M. Natalevičius.
Bronius Vaidutis Kutavičius gimė 1932 m. rugsėjo 13 d. Molainių kaime, Panevėžio raj. Jis buvo vienas žymiausių lietuvių kompozitorių, pedagogas.
Lietuviško minimalizmo pradininkas
1959–1964 metais studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija), Antano Račiūno kompozicijos klasėje. 1975–2000 metais jis dėstė kompoziciją M. K. Čiurlionio menų mokykloje, 1984–2000 metais dar ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.
1987 metais jis buvo apdovanotas Lietuvos valstybine premija, 1995 metais – Lietuvos Nacionaline premija. 1996 metais kompozitorius gavo festivalio „Probaltica“ (Torunė, Lenkija) prizą už kūrybinius laimėjimus, 1999 metais apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu, taip pat Karininkų kryžiaus ordinu už nuopelnus Lenkijos Respublikai, 2003 metais – ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“. Tais pačiais metais pelnė Tarptautinės intelektinės nuosavybės organizacijos (WIPO) prizą už kūrybą, 2004-aisiais – Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros (LATGA-A) „Metų autoriaus“ apdovanojimą. Įvairių žanrų ir sudėčių Bronius Kutavičius kūriniai (nuo sceninių iki kamerinių) pelnė šešis apdovanojimus periodiniuose Lietuvos kompozitorių sąjungos metų kūrinių rinkimuose, skelbia Lietuvos muzikos informacijos centras.
Broniaus Kutavičiaus muzika nuolat atliekama įvairiuose festivaliuose Lietuvoje ir užsienyje, tarp kurių galima paminėti „Varšuvos rudenį“ (1978, 1983, 1987, 1990, 1991, 1994, 1997, 1999, 2002), Hadersfildo šiuolaikinės muzikos festivalį (1990, Didžioji Britanija), Strasbūro šiuolaikinės muzikos festivalį „Musica“ (1992), „Mare Balticum“ (1992, Suomija), „De Suite Muziekweek“ (1995, Nyderlandai), „Wratislavia Cantans“ (1995, Lenkija), Glamorgano slėnio festivalį (1996, Didžioji Britanija), „Baltic Arts'96“ (Didžioji Britanija), „Probaltica'96“ (Lenkija), Odenzės festivalį „Music Harvest“ (1998, Danija), Spitalfildo festivalį (2002, Didžioji Britanija), „MaerzMusik“ (2003, Vokietija), „Icebreaker II: Baltic Voices“ (2004, JAV), ISCM Pasaulio muzikos dienas Vilniuje (2008) ir daugelį kitų.
Apie kompozitoriaus kūrybą išleistos keturios knygos: Ramintos Lampsatytės „Bronius Kutavičius. A Music of Signs and Changes“ (Vilnius: Vaga, 1998), Ingos Jasinskaitės-Jankauskienės „Pagoniškasis avangardizmas. Teoriniai Broniaus Kutavičiaus muzikos aspektai“ (Vilnius: Gervelė, 2001), tos pačios autorės „Bronius Kutavičius. Praeinantis laikas“ (Vilnius: Versus aureus, 2008) ir straipsnių rinktinė „Music That Changed Time. The Lithuanian Composer Bronius Kutavičius and the Baltic Outburst of Creativity after 1970“ (Vilnius: Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2014). Yra išleistos aštuonios kompozitoriaus autorinės kompaktinės plokštelės.
Nuo XX a. 8-ojo dešimtmečio Bronius Kutavičius buvo ryški Lietuvos muzikos kultūros figūra. Jo kūryba išėjo toli iš grynosios muzikos ribų, apima platų kultūrinį kontekstą, atidengdama amžių glūdumoje skendinčius tautų istorijos ir priešistorės klodus, materializuodama grynuosius mitinės ir religinės sąmonės archetipus, rašo Lietuvos muzikos informacijos centras.
Archajinėmis, pirmapradėmis pajautomis grindžiama, „kultūrinės archeologijos“ misiją vykdanti Kutavičiaus muzika sykiu yra ir labai racionali, matematiškai tiksli, tačiau darnios, kartais net komplikuotai suręstos jo garsų sistemos visada alsuoja gyvybe, jausmo jėga.
Kompozitorius yra laikomas ir lietuviškojo minimalizmo pradininku. Dėl daugiasluoksnio repetityviškumo ir muzikinės medžiagos redukcijos iki gan elementarių archetipinių modelių Kutavičiaus kūryba gali panašėti į ankstyvąjį europietišką (post)minimalizmą, tačiau skamba ji visiškai kitaip. Jo „pagoniškojo minimalizmo“ šaknys glūdi archajiškose lietuvių etninės muzikos formose, kurias galima laikyti protominimalistinėmis.
Užuojautą reiškia šalies vadovai
Prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad B. Kutavičiaus indėlis į Lietuvos kultūrą yra neišmatuojamas.
„Netekome klasiko, didžio kompozitoriaus, kurio indėlis į Lietuvos kultūros aruodą yra neišmatuojamas, kurio kūryba garsino Lietuvą visame pasaulyje“, – sakė šalies vadovas.
Jo teigimu, moderni ir novatoriška B. Kutavičiaus, lietuviškojo minimalizmo pradininko kūryba, kuri jėgos ir įkvėpimo sėmėsi giliuosiuose lietuvių kultūros kloduose, net ir archajiškose lietuvių liaudies muzikos formose, visada liks viena aukščiausių lietuviškojo meno viršūnių.
Labai svarbų įnašą Lietuvos kultūroje B. Kutavičius, anot prezidento, paliko ir savo pedagogine bei visuomenine veikla.
„B. Kutavičius buvo viena įdomiausių ir ryškiausių šiuolaikinės muzikinės kultūros asmenybių, lietuviškojo minimalizmo pradininkas“, – teigė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Bene įsimintiniausias kompozitoriaus kūrinys – dar praėjusio amžiaus pabaigoje baltiškąją kultūrą toli už Lietuvos ribų išgarsinusi oratorija „Paskutinės pagonių apeigos“. B. Kutavičiaus kūryba liks daugybės festivalių, koncertų, meno renginių dalyvių ir klausytojų atmintyje. Nuoširdžiai užjaučiu kompozitoriaus šeimą, artimuosius, kolegas ir jo talento gerbėjus“, – pridūrė ji.
Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad Lietuvos muzikos kultūra neteko iškilaus menininko.
„Šalies muzikos kultūra neteko iškilaus menininko, originalaus kompozitoriaus, lietuviškojo minimalizmo pradininko B. Kutavičiaus. Jo kūryboje atsiskleidė gilūs istorijos ir priešistorės klodai, mitinės ir religinės sąmonės archetipai. Dėl žymaus kūrėjo netekties reiškiu nuoširdžią užuojautą šeimai, bičiuliams ir visai kultūros bendruomenei“, – rašoma premjerės užuojautoje.
Užuojautą dėl kompozitoriaus ir pedagogo mirties reiškia ir kultūros ministras Simonas Kairys.
„Lietuva neteko vienos ryškiausių muzikinės kultūros asmenybių, talentingo, produktyvaus, įvairiapusio kūrėjo. Platus kompozitoriaus kūrybos diapazonas – nuo operų, oratorijų iki muzikos filmams bei spektakliams – atskleidė jo talento daugiabriauniškumą, menininko kūriniai buvo laukiami tiek Lietuvos, tiek ir užsienio rimtosios muzikos scenose. Kūrybinis B. Kutavičiaus palikimas visuomet išliks viena fundamentalių Lietuvos muzikinės kultūros dalių. Nuoširdžiai užjaučiu kompozitoriaus artimuosius bei visą Lietuvos kultūros ir meno bendruomenę“, – sakė ministras.
Atsisveikinimas šv. Jonų bažnyčioje
Atsisveikinimas su velioniu vyks Vilniuje, Šv.Jonų bažnyčioje (Šv. Jono g. 12) spalio 1 d. (penktadienis) nuo 12 iki 21 val. ir spalio 2 d. (šeštadienis) nuo 9 val. Spalio 2 d. 11 val. šv.Mišios Šv. Jonų bažnyčioje. Urna išnešama 12 val. Laidotuvės vyks artimųjų rate.
