Siekdamas aprėpti ir įvertinti skaitmeninių technologijų invaziją į bendrąją egzistencinę erdvę, prancūzų filosofas ir sociologas Michelis Mafessoli net neįtarė, kad, pandemijai įgavus globalų mastą, virtuali erdvė, darbas per nuotolį, socialiniai tinklai ir kiberkultūra (1), persmelkusi visas politines, socialines ir kultūrines sferas, daugelyje pasaulio šalių taps pagrindine išgyvenimo, veiklos ir bendravimo, darbo ir laisvalaikio erdve bei galimybe.
Eschatologiniam distopiniam scenarijui virtus makabriška realybe, pranašiškos nuojautos sudaro „privalomą“ intelektualinių projektų dalį. Sustojęs laikas, tuščios lyg išmirusios gatvės, šmėžuojant pavieniams kaukėtiems siluetams, asocijavosi su Ingmaro Bergmano „Žemuogių pievelės“ sapniškąja metafizika. Priminė ir škotų prozininkės Ali Smith pranašiškas įžvalgas knygoje „Žiema“ (2017) su Davido Hockney’o viršeliu: „Mirė kultūra. Mirė padorumas, visuomenė, šeimos vertybės. Mirė praeitis. Mirė istorija. Mirė gerovės valstybė. Mirė demokratija. Komunizmas, fašizmas, neoliberalizmas, kapitalizmas – visi mirė, mirė ir marksizmas, feminizmas irgi. Mirė politinis korektiškumas. Mirė rasizmas. Mirė religija. Mirė mintis. Mirė viltis. Mirė tiesa ir pramanai. Mirė žiniasklaida. Mirė internetas. Mirė Twitter, Instagram, Facebook, Google. Mirė meilė. Mirė mirtis. Mirė labai daug visokių dalykų. Bet kai kurie nemirė arba buvo dar nemirę. Dar nebuvo miręs gyvenimas. Nemirė revoliucija. Nemirė rasinė lygybė. Nemirė neapykanta.“ (2) Kai po prarasto laiko grįšime į „normalų“ režimą, ar visuotiniai šūkiai, kad kultūra mirė, dar nebus tapę realybe?
Išgyvenusi sudėtingus laikus, kultūra visados iš paskutiniųjų stengiasi prisikelti ir kabinasi į gyvenimą. Ar persikėlimas į virtualią erdvę, padėjęs bent šiek tiek pakenčiamai jaustis ir ištverti visuotinės izoliacijos ir karantino laikais, neparalyžiuos prisikėlimo galios? Ar Europos Sąjungos iniciatyvas, susijusias su parama kultūrai ir kūrybai, laikys prioritetu ir nacionalinės valstybės?
Kultūros metamorfozės Lietuvoje
Konstitucinis Teismas 2020 m. lapkričio 3 d. išaiškino, kad sprendimas Kultūros rėmimo fondui skirti 3 proc. akcizo pajamų, gautų už parduotus alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką, 10 proc. lėšų, gautų iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio, prieštarauja Konstitucijai. Kultūros taryba neteko vieno iš pagrindinių finansavimo šaltinių, sudariusių Kultūros rėmimo fondo biudžetą.
Lietuvos kultūros tarybos strateginio finansavimo paketą sudaro septynios programos, kaip antai tolygios kultūrinės regionų raidos skatinimas, tarptautiniai muzikos atlikimo meno konkursai, nacionaliniai paviljonai Venecijos šiuolaikinio meno ir architektūros bienalėse, strateginės meno kūrėjų ir kultūros organizacijos, tarptautiniai profesionaliojo ir mėgėjų meno renginiai. Joms kasmet vidutiniškai paskirstoma apie 7,7 mln. eurų, arba 43 proc. Kultūros rėmimo fondo lėšų. (3) Neatsitiktinai Lietuvos meno kūrėjų asociacija iškėlė klausimą: „Ar Kultūros rėmimo fondo egzistavimas per se yra prasmingas, nes fondui belieka vienintelis lėšų šaltinis: „kitos teisėtai įgytos lėšos“, numatytas fondo įstatymo 3 straipsnyje.“ (4)
Remiantis Kultūros tarybos įstatymu, Kultūros rėmimo fondo veiklą (paramos iš valstybės biudžeto lėšų kultūros ir meno projektams, stipendijų kūrėjams ir pan. skirstymą) perima administratorius – Kultūros taryba. Keliamas ir su lėšų paskirstymu tiesiogiai susijęs klausimas – ar nevertėtų finansavimo prerogatyvos grąžinti Kultūros ministerijai, kaip ir buvo iki Kultūros tarybos įsteigimo? Ar naujo finansavimo modelio paieškos Lietuvos kultūros tarybai netaps dar vienu pernelyg sudėtingu iššūkiu? Tą parodė paramos menininkams organizavimas per karantiną, kai prašančiųjų skaičius kiekvienam kvietimui viršijo finansines galimybes ne vieną ir ne du kartus (netgi taikytas principas, kas pirmesnis, tas gudresnis, paraiškų priėmimą nutraukiant gerokai anksčiau, negu skelbta). O ekspertų honorarai, kukliais paskaičiavimais, turėjo išmušti nemenką „skylę“ Tarybos biudžete.
Naujoji Kultūros tarybos pirmininkė Asta Pakarklytė pripažįsta, kad fiksuota procentinė tam tikrų akcizų, loterijų ir lošimų mokesčio dalis kultūros finansavimui suteikdavo stabilumo, ypač kad vyksta nuolatiniai biudžeto svyravimai, o migloti pažadai kultūrą laikyti prioritetu paprastai netesimi. Vis dėlto pirmininkė demonstruoja naivumu dvelkiantį tikėjimą, kad „po 30 atkurtos valstybės nepriklausomybės metų Konstitucinio Teismo nutarimas taps ne grėsme, o galimybe sukurti geresnį kultūros finansavimo modelį“. (5) Tai idealistinė, nuo realybės nutolusi pozicija, nes Lietuvoje kultūra atsiduria politikų akiratyje tik tada, kai rengiamasi naujiems rinkimams, bet laimėjusi partija, vos įgyja politinę valdžią ir sprendžiamąją galią, iškart pamiršta šią „vargšę giminaitę“...
Europinės iniciatyvos, kaip gaivinti kultūrą
Europos Parlamentas, įvertinęs sudėtingą situaciją, pabrėžė, kad kultūra ir laisvieji menai reikšmingai prisideda prie visuomenės gyvybingumo, suteikia galimybę visoms visuomenės grupėms išreikšti savo tapatybę, be to, skatina socialinę sanglaudą ir dialogą tarp kultūrų. Svarbiausias rezoliucijos, priimtos 2020 m. rugsėjo 17 dieną ir skatinančios gaivinti Europos kultūrą, nutarimas adresuotas Europos Komisijai ir valstybėms narėms, – tai raginimas, kad ne mažiau kaip 2 proc. lėšų, skiriamų ekonomikos gaivinimui ir atsparumo didinimui, atitektų kultūrai ir menui bei su šių sektorių veikla susijusiai pramonei.
Pripažįstama, kad kultūra ir jos vartojimas yra viena iš pagrindinių varomųjų jėgų, skatinančių socialinius pokyčius, visuomenės integraciją ir sanglaudą, įvairovę, lygybę ir pliuralizmą. Nepamirškime, kad kultūra reprezentuoja mūsų tapatybę, vertybes, istoriją ir gyvenimo būdą – tai strateginis sektorius, prisidedantis prie demokratinės, tvarios ir laisvos visuomenės kūrimo, be kita ko, sudarantis ir svarbią ekonomikos dalį. (6)
Europoje kultūros ir kūrybos sektoriai sukuria 7,8 mln. darbo vietų ir 4 proc. BVP, dar ir dėl to svarbu užtikrinti šios veiklos tęstinumą. Europos Komisijos vertinimu, kultūros ir meno sektorių bei kūrybos pramonės pridėtinė vertė siekia 509 mlrd. eur., bet dėl pandemijos ir suvaržymų, taikytų, bandant suvaldyti jos plitimą, per 2020 m. antrąjį ketvirtį apyvarta smuko apie 80 proc. Buvo parengtas tiesioginis veiksmų planas REACT-EU, numatant papildomą finansavimą labiausiai nukentėjusiems regionams ir sektoriams, kuriems priskiriama ir kultūra. Valstybės narės primygtinai raginamos kultūrą ir kūrybą bei su jomis susijusią pramonę laikyti strateginiais sektoriais ir ES ekonomikos gaivinimo plano prioritetu. (7)
Atsižvelgiant į fatališką kultūros situaciją, 2021 m. vasarį Kultūros komisijos (CULT) prašymu buvo parengtas 150 puslapių paketas „Kultūros ir kūrybiniai sektoriai postkovidinėje Europoje: krizės pasekmės ir rekomendacijos politikai“. (8) Atliktas tyrimas apėmė visas kultūros ir kūrybos sritis: performatyvųjį meną, muziką, vizualiuosius menus, kultūros paveldą ir kiną, knygų leidybą ir spaudą, radiją ir televiziją, žaidimų industriją ir animaciją. Apskritai šis sektorius laikomas vienu iš labiausiai nukraujavusių dėl krizės.
Remiantis 2018 m. Eurostat atliktais darbo jėgos tyrimo duomenimis, Baltijos šalys sėkmingai integravo kultūros ir kūrybinių sektorių veiklą į BVP kūrimą: Latvija – 3,8 proc., Lietuva – 4 proc., Estija apskritai buvo lyderė Europos Sąjungoje – 5,7 proc. BVP.
Sudėtingi pandemijos sukelti pokyčiai turi dvejopas pasekmes – tai tiesioginis ekonominis kultūros ir kūrybos sektorių nuosmukis ir platesnis socialinis poveikis, susijęs su vartotojų elgsenos pokyčiais. (9) Prancūzijos kultūros ministerijos 2020 m. gegužės mėnesį atliktas tyrimas atskleidžia akivaizdžius krizės padarinius kultūrai – performatyviojo meno, paveldo, knygų leidybos, vizualiųjų, audiovizualinių menų, kino, spaudos, muzikos įrašų, žaidimų industrijos sektoriai susitraukė daugiau kaip 35 proc.
Airijos Meno taryba, remdamasi 2020 m. duomenimis, pranešė, kad atšaukta 12 000 kultūros renginių, tarp jų 3700 spektaklių, 195 parodos. Jau buvo parduota 112 000 bilietų. Apskritai į veiklas, kurias teko atšaukti ar atidėti, šioje šalyje investuota daugiau kaip 3,85 mln. eurų, apskaičiuota, kad dėl atšauktų veiklų prarasta 6,4 mln. eurų pajamų. (10) Poveikis kaip domino efektas apėmė daugumą sektorių, neišvengiamai pajamas prarado ir kūrėjai, ir su kultūra bei menu susiję gamintojai, kurie negalėjo parduoti savo produktų arba rasti pirkėjų. Pavyzdžiui, Airijoje atšaukti spektakliai paveikė 50 proc. menininkų (iš 1853, kuriuos apklausė Meno taryba), daugiau kaip 90 proc. menininkų teigė, kad apribojimai, įvesti dėl karantino, turėjo neigiamos įtakos kūrybai ir bendradarbiavimui. (11) Veiklos ir pajamų sumažėjimas akivaizdus visose Europos Sąjungos šalyse.
Staigus visos (išskyrus gyvybiškai būtiną) ekonominės ir socialinės veiklos sustabdymas ir vis didėjantis kultūros alkis visuomenės lygmeniu suveikė kaip spaudimas pasiekti auditoriją alternatyviomis priemonėmis, paskatino daugelį organizacijų ir laisvai samdomų darbuotojų keistis patirtimi, reaguojant į krizės keliamus iššūkius. Pavyzdžiui, Italijoje knygų pardavėjai sugebėjo išlaikyti klientų lojalumą, sukūrę lanksčią internetinio pristatymo strategiją, todėl per priverstinį užsidarymą patyrė gerokai mažesnius nuostolius, palyginti su viso sektoriaus nuosmukiu. (12)
Nekyla abejonių, kad Europos Sąjungos parama kultūrai kompensuos tik nedidelę prarastų pajamų dalį. Atlikus tikslinį kultūros ir meno situacijos Vokietijoje tyrimą, paaiškėjo, kad šių sektorių nuostolis vien čia siekia 40 milijardų eurų, o ES skiriama parama konkrečiai kultūros programai iki šiol siekia 8 milijardus eurų. (13) Taigi kultūrai išgyventi nebus paprasta. Neatsitiktinai Europos Komisija, rengdama naujus „gaivinimo“ planus, prašo šalių atsižvelgti į svarbius prioritetinius ir strateginius sektorius, o ypač į skaidrų paramos skirstymą.
Tiesa, žvelgiant į kultūros atsigavimo poreikius, pandemijos pasekmių tyrėjų vertinimu, Europos Sąjungos parama, sietina su išlaidų mažinimo priemonėmis ir teisinės sistemos pakeitimais, turėtų būti paskirstoma tolygiai: 39 proc. bendrai ir 61 proc. kultūrai ex principium.
Apskritai Europos Parlamento užsakytame tyrime suponuojama labai svarbi nuostata, į kurią kaip ir anksčiau privalu atsižvelgti, formuojant kultūros ir kūrybinių sektorių gaivinimą – pagrindinį dėmesį skirti skubios pagalbos priemonėms ir tik 10 proc. pagrindinių inovacijų rėmimo priemonių duomenų bazėje (42 priemonės) būtų sutelkta į inovacijų rėmimo veiklą, 95 proc. jų skiriant kultūrai. (14)
Nacionalinės gaivinimo programos turėtų orientuotis į kultūros ir kūrybinių sektorių ateities perspektyvas po COVID-19 krizės. Grįžimas prie „senų normų“ (lietuviškas variantas „anti-normų“) nėra laikomas perspektyviu pasirinkimu. Atsižvelgiant į pažeidžiamumą, būdingą šiems sektoriams, reikėtų sistemiškesnio perėjimo, o ne atkūrimo. Permąstant dominuojančias struktūras ir praktikas, eksperimentuojant ir ieškant galimų alternatyvų, aktyviai bendradarbiaujant (tarp sektorių ir sektorių viduje) su naujais partneriais, būtų įmanoma integruoti kultūrą, kūrybinius sektorius, plačiau naudojantis skaitmeninėmis galimybėmis, kurios buvo sėkmingai pasitelktos per krizę. Svarbu ieškoti ir naujų viešųjų erdvių, analizuojant savo auditoriją ir mezgant naujoviškus santykius su ja. Remiantis naujausio tyrimo įžvalgomis, nepaprastai svarbu ir ateityje gebėti naudotis krizės paskatintais eksperimentais, jau išmoktomis pamokomis, o vertingas alternatyvas pritaikyti tvariai praktikai. (15)
Nepaisant sudėtingų iššūkių ir išmėginimų, grėsmių gyvenimo būdui ir net gyvybei, didėjančio susvetimėjimo ir gilėjančios nelygybės, kultūra neišvengiamai patyrė ir savirefleksijos poveikį, ir inovacijų difuziją, socialinio kapitalo augimą, virtualaus bendravimo suaktyvėjimą. (16)
„Naujosios kartos Lietuva“ – panacėja ar placebas?
Vykdant Europos Komisijos reikalavimus, 2021 m. gegužės 14 d. Briuselyje buvo iškilmingai pristatytas nacionalinis planas „Naujosios kartos Lietuva“, orientuotas į šalies gaivinimą iki 2026 metų.
Vyriausybės parengtas strateginis planas lyg ir numato apimti visus Lietuvos sektorius, bet pagrindiniais prioritetais pasirinktas žaliasis kursas ir ekonomikos skaitmeninimas. Informuojama: kultūros sričiai numatytos dvi finansavimo priemonės – iš viso apie 65 mln. eurų. (17) Investicijos į kultūros sektorių būtų vykdomos „Skaitmeninės transformacijos“ segmente, pirmoji priemonė „Investicijos į kultūros išteklių skaitmeninimą ir prieinamumą“ (30 mln. eurų), antroji priemonė „Investicijos į lietuvių kalbos technologinių išteklių sukūrimą“ (apie 35 mln. eurų). Orientuojantis į kultūros skaitmeninimą, būtų siekiama finansuoti technologinius ir programinius sprendimus, tikintis atverti kultūrą ir kultūros paveldą, kultūros ir informacijos išteklius pritaikyti negalią turintiems žmonėms.
Skaitmeninimo prerogatyva atskleidžia seklų ir paviršutinišką kultūros ir meno sektorių supratimą, įsivaizduojant, neva kino, bibliotekų, archyvų, muziejų, radijo ir televizijos skaitmeninimas padidins Lietuvos gyventojų dalyvavimą virtualiose kultūros veiklose ar paskatins naudotis skaitmeninėmis viešosiomis kultūros paslaugomis. Vertėtų tokiu optimizmu suabejoti, nes skaitmeninimas nėra panacėja, veikiau placebas. Ne kultūros paslaugų įvairovė ir prieinamumas visos šalies gyventojams skatina domėtis kultūra ir joje dalyvauti, bet šiuolaikinės kultūros komunikacijos tobulinimas, kūrybos sektorių integravimas į kasdienybę, kultūros profesionalumas ir patrauklumas. Pasiekti proveržį pavyks, jei investicijos bus naudojamos prasmingai ir kūrybingai. Skaitmeninimas nėra vienkartinė akcija, tai nuoseklus, ilgalaikis procesas, deja, pasibaigus finansavimui, skaitmeniniai projektai irgi „pasibaigia“.
Antroji kultūrinė priemonė siejama su lietuvių kalbos skaitmenizavimu, kuriant tokius technologinius išteklius kaip visuomenei prieinamų dirbtinio intelekto technologijų pagrindu veikiančios lietuvių kalba paslaugos (virtualūs asistentai, kalbos robotai, išmaniųjų namų sistemos), tikintis skaitmeninės visuomenės transformacijos, nors ji jau seniai įvyko.
Balandžio mėn. Europos Komisijai patvirtinus papildomą finansavimą REACT-EU, Lietuvai, kuri priskiriama „labiausiai nukentėjusiems regionams“, 2021–2023 m. numatyta 15,5 mln. eurų parama dizaino industrijai, kultūros ir kūrybinių industrijų būtiniems infrastruktūros projektams ir paslaugų plėtrai finansuoti.
Tačiau kyla klausimas, ar vienas veiklas remiant, o kitas pasmerkiant lėtam ir beviltiškam vegetavimui, nebus drastiškai iškreiptas kultūros „kraštovaizdis“, ar nenutrūks bendrystė tarp „turtingų ir vargingų“ kultūros ir kūrybos sektorių. Ar svarstoma, kaip išspręsti šią problemą, kuri irgi didina socialinę atskirtį, suprantant, kad pinigų visiems neužteks?
Vadovaujantis Europos Komisijos priemone Next Generation EU, kaip tam tikra vizija, bet ne atkūrimo planu, siekiama „išbristi iš pandemijos“, o kartu perorientuoti ekonomiką, kurti tokią Europą, „kokioje norime gyventi“. (18) Lietuva žada siekti, kad šalis taptų ekologiškesnė ir skaitmeniškesnė. Išeitų, vertybinė orientacija, kultūros prioritetai ir meno sektoriaus ateitis bus paaukota totalios industrializacijos ir visuotinės skaitmenizacijos dėlei, nes tokia „naujosios kartos“ vizija? „Neišnaudotų skaitmeninimo galimybių ypač daug paveldo srityje: Lietuvoje suskaitmeninta vos dešimtadalis kultūros paveldo objektų. Visa tai rodo, kad labai trūksta tiek skaitmeninio turinio įvairovės, tiek jo prieinamumo. Šiuolaikiniai instrumentai leidžia ypač išplėsti kultūros paslaugų prieinamumą nepaisant to, kur žmogus gyvena, kokius ribojimus dėl sveikatos ar amžiaus patiria. Pasitelkdami planuojamas investicijas turime šioje srityje pagaliau pasiekti proveržį“, – tvirtina kultūros ministras Simonas Kairys. (19) O kitose srityse ar nors menkas proveržis bus pasiektas?
Plačiai paskleistas planas „Naujosios kartos Lietuva“ iškart sulaukė kontroversiškų vertinimų ir pagrįstos kritikos dėl esminių su pagalbos misija susijusių poreikių ignoravimo, dėl profesionalumo ir viešumo, rengiant planą, stokos, dėl prioritetų sąlygiškumo ir plano neišbaigtumo. Atsisakant skirti paramą kultūrai in corpore, nesitariant su kultūros ir kūrybos profesionalais, reprezentantais, akademine bendruomene, ekspertais ir vertintojais, rizikuojama, kad nemažai kūrėjų, išgyvenusių sudėtingus laikus, bus pasmerkta egzistenciniam skurdui. Orientacija į vienpusiškus ir formalius dalykus vietoj fundamentalaus krizės sprendimo sukels įvairias jos mutacijas, paskatins metastazes...
Nuo postmodernybės kaip archaizmų sinergijos ir technologijų, atkerėjusių ir vėl užkerėjusių pasaulį, plėtros bei sąryšingumo persikeldamas į dabarties laikus, Michelis Maffesoli įžvelgė, kad sugrįžta didysis tragedijos kanonas. Nebijant inteligentijos rūstybės, būtina pasakyti, kad vyksta neišvengiamas modernumo dekadansas. Pasaulį kasdien vis labiau apima intelektualinė, politinė ir socialinė degeneracija. Privalome keistis. Dramatiško optimizmo pojūtis, būdingas elitui, manančiam, kad viską galima įveikti, laikui bėgant, darosi vis reliatyvesnis. Deja, tragedija sietina su mirtimi tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme. Globali pandemijos krizė yra progresuojančios civilizacinės krizės indeksas. Galbūt tai reiškia kasdienybės tragediją, kurią turime išgyventi, suvokdami, kad buvimas kartu, regimas socialumas taps neregimu dvasingumu, kuris vėl užims svarbią vietą? (20)
1. Michel Mafessoli. Kiberkultūra: technologijos ir archaizmai. Iš prancūzų kalbos išvertė Odeta Žukauskienė. Kultūros barai. 2016, nr. 4.
2. Ali Smith. Žiema. Iš anglų kalbos išvertė Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. 2019, p. 11.
3. Monika Bertašiūtė. Kokią kultūros tarybą perėmė Asta Pakarklytė? 15min.lt, 2021 m. birželio 8 d., https://www.15min.lt/kultura/naujiena/naujienos/kokia-kulturos-taryba-pereme-asta-pakarklyte-1104-1516818? [žiūrėta 2021 06 09]
4. Dėl Lietuvos Kultūros Tarybos veiklos ir funkcijų peržiūros, Lietuvos meno kūrėjų asociacija (LKMA), 2021 balandžio 6 d., https://lmka.lt/del-lietuvos-kulturos-tarybos-veiklos-ir-funkciju-perziuros/ [žiūrėta 2021 06 09].
5. Muzikologė Asta Pakarklytė: Kultūros rėmimo fondo lūžis – grėsmė ar galimybė?, 15min.lt, 2020 m. gruodžio 8 d., https://www.15min.lt/kultura/naujiena/asmenybe/muzikologe-asta-pakarklyte-kulturos-remimo-fondo-luzis-gresme-ar-galimybe-285-1417870?copied [žiūrėta 2021 06 09].
6, 7. 2020 m. rugsėjo 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos kultūros gaivinimo, https://www.europarl.europa.eu/doceo/document/TA-9-2020-0239_LT.html [žiūrėta 2021 06 13].
8, 9. Research for CULT Committee – Cultural and creative sectors in post-COVID-19 Europe – crisis effects and policy recommendations, 18-02-2021, https://www.europarl.europa.eu/thinktank/en/document.html?reference=IPOL_STU(2021)652242 [žiūrėta 2021 05 01].
10. Arts Council Ireland, Findings in response to survey of Arts Council funded organisations on impact of COVID-19, 2020. Cit. iš: ten pat, p. 33.
11. Arts Council Ireland, Findings from Artists’ Survey 3–13 April 2020. Cit. iš: ten pat, p. 33.
12. Federation of European publishers, Consequences of the covid-19 crisis on the book market, 2020. Cit. iš: ten pat, p. 35.
13, 14, 15. Based on database of study authors compiled in September 2020, and data from Kompetenzzentrum Kultur-und Kreativwirtschaft des Bundes, 2020. Cit. iš: ten pat, p. 57; p. 68; p. 77.
16. COVID-19, Volume II: Social Consequences and Cultural Adaptations, J. Michael Ryan, Routledge, 2020.
17. „Naujos kartos Lietuvos“ plane kultūrai planuojama skirti 65 mln. Eurų: pranešimas spaudai, www.15min.lt, 2021 m. gegužės 14 d., https://www.15min.lt/kultura/naujiena/naujienos/naujos-kartos-lietuvos-plane-kulturai-planuojama-skirti-65-mln-euru-1104-1503346?copied [žiūrėta 2021 05 14].
18. Recovery plan for Europe, https://ec.europa.eu/info/strategy/recovery-plan-europe_en [žiūrėta 2021 06 14].
19. https://www.15min.lt/kultura/naujiena/naujienos/naujos-kartos-lietuvos-plane-kulturai-planuojama-skirti-65-mln-euru-1104-1503346?copied [žiūrėta 2021 05 14].
20. Michel Maffesoli, “La crise du coronavirus or le grand retour de tragique”, Figaro Vox, 2020 kovo mėn. 23 d., https://www.lefigaro.fr/vox/societe/michel-maffesoli-la-crise-du-coronavirus-ou-le-grand-retour-du-tragique-20200323 [žiūrėta 2021 06 14].
