„Verslui reikia tik galimybės prašyti iš darbuotojo galimybių paso arba COVID sertifikato ir pareigos nustatyti vidinę tvarką virusui pažaboti. O darbuotojas jau rinksis, kas jam geriausia“, – kilus diskusijoms apie privalomą darbuotojų skiepijimą socialiniame tinkle parašė jis.
A. Romanovskis „Delfi“ paaiškino, kad jo manymu, kalbant apie darbo santykius, reikėtų tam tikrus įrankius suteikti darbdaviui, tada jis su darbuotoju surastų geriausią sprendimą.
„Akivaizdu, kad prievartiniai dalykai, kuriuos žmones vertina kaip prievartinę vakcinaciją, sukelia labai daug įtampos. Žinau, kad kai kurie darbdaviai ir dabar naudojo tokį dalyką, pavyzdžiui, kai buvo galimybių paso reikalavimas kontaktinėms paslaugoms.
Tačiau dabar darbdavys net neturi informacijos, kokie jo darbuotojai yra vakcinuoti, kas yra persirgęs, kas testuojasi ir pan. Darbdavys net neturi teisinio pagrindo prašyti informacijos iš darbuotojo. Gerai, jei bendrauji geranoriškai, bet yra didžiuliai kolektyvai.
Iki šiol vienintelis dalykas, ką darbdaviai darė dėl vakcinacijos, tai – pateikė sąrašus. Tačiau gali būti ir taip, kad nenuvažiavo, gal atšaukė. Siūloma sistema leistų gauti aiškumą“, – sakė jis.
Pašnekovas svarstė, kad skiepytis nenorintys arba COVID-19 nepersirgę darbuotojai vis tiek galėtų gauti galimybių pasą, tačiau privalėtų testuotis.
„Žinoma, gali keistis pareigos, darbo pobūdis, galima vidinėje tvarkoje numatyti papildomas apsaugos priemones. Manau, kad daugeliu atvejų darbuotojas ir darbdavys susitartų. Žinau pavyzdžių, kai su dėl vakcinacijos abejojančiais asmenimis paprasčiausiai nėra pasikalbėta.
Jie nežino, nenori apsispręsti, niekas jų nepaskatina. O čia darbdavys turėtų galimybę pradėti pokalbį, turėtų daugiau informacijos. Beje, paradoksas, kad klientams galimybių pasų reikalavimai buvo taikomi, o įmonių viduje vienintelė priemonė buvo kaukės“, – sakė A. Romanovskis.
Kaip žinia, galimybių pasą gali gauti asmenys gavę neigiamą COVID-19 testo rezultatą, pasiskiepiję nuo COVID-19 arba persirgę COVID-19.
Lietuvoje bent viena doze paskiepyta apie 45 proc. gyventojų, o pilnai – 39 proc.
