Pernelyg drovus ir baikštus vaikas: kaip jam padėti ir atskleisti geriausias savybes?

Maždaug ties ketvirtais–šeštais gyvenimo metais vaikai tampa itin drovūs, pradeda išgyventi ne tik drovumo, tačiau ir gėdos jausmus. Tai visiškai natūralu, tiesiog toks šio amžiaus tarpsnio bruožas. Visgi vaikui reikėtų šiek tiek padėti.

Drovumas yra žmogiškas, prigimtinis ir natūralus jausmas, tačiau pernelyg didelis drovumas gali versti vaiką jaustis negerai, vaikas gali jausti psichologinį diskomfortą, užsidaryti savyje, o dėl to gali sulėtėti vaiko socialinė raida.

Drovumas – tai psichologinė savybė, kurią nulemia gėdos jausmas, gėdos emocija. Drovumas reikalingas apsaugoti tai, kas žmogui yra asmeniška, intymu. Drovumas sulaiko žmogų nuo to, kad jis neapnuogintų to kas turi būti paslėpta. Drovumas, galima sakyti, saugo žmogaus, tiek didelio, tiek mažo, orumą. Be jokios abejonės, drovumas – natūrali emocija. Jo nereikia bijoti. Aišku, dažnai tėvai sunerimsta dėl epizodinių vaiko drovumo priepuolių, tokių kaip sutrikimas svetimų žmonių akivaizdoje, kai jį kalbina nepažįstamieji.