Trečiojo pasaulinio nuojauta. Jei istoriją rašo nugalėtojai – karas neišvengiamas

Spalio 10-ąją Sočyje vykusiame posėdyje su Rusijos gynybos ministerijos vadovybe bei karinio pramoninio komplekso atstovais Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ištransliavo pasauliui (posėdis gal dėl to ir buvo demonstratyviai neslaptas) apie naujo absoliučiai, „aklinai“ saugaus strateginių branduolinių pajėgų valdymo punkto sukūrimą, kuris esą „išgyvens“ ir po atominio smūgio. Ir dar sykį įvardijo Rusijai grasinančias šalis, be abejo, pirmiausia tai Amerika.

V. Putinas gana reguliariai tokiu būdu mobilizuoja tėvynainius (priešų demokratinių Vakarų apsupta tvirtovė Rusija), šįkart suklusti verčia tai, kad kalbėta faktiškai apie branduolinę grėsmę. Primintina, kad rugsėjo 19-ąją V.Putinas pokalbyje su ypač greitų raketų „Avangard“ kūrėju Herbertu Yefremovu pareiškė, jog Vašingtono pasitraukimas 2002-aisiais iš sutarties dėl priešraketinės gynybos sistemų apribojimo privertė Maskvą nuo 2004 metų imtis tokių raketų kūrimo.

Čekijos žvalgyba lapkričio 11 dieną paskelbtoje 2019 metams skirtoje ataskaitoje irgi kalba apie grėsmę globalaus konflikto, kurį gali sukelti auganti įtampa tarp Rusijos, Kinijos ir Jungtinių Valstijų. Bet kuriuo atveju žodžių junginys „trečias pasaulinis...“ buvo aktualizuotas.

Bet kam asmeniškai spręsti, daug ar nedaug militarinių žinių viešojoje erdvėje, pavyzdžiui, per pastaruosius tris mėnesius.