Vyksta audringos diskusijos tarp urbanistikos ekspertų dėl to, kokiu mastu COVID-19 pandemija bei recesija pakenks Amerikos miestams. Kai kurie jų prognozuoja didžiulius nuostolius, tuo tarpu kiti kalba apie minimalią žalą. Bet miestai iš tiesų yra tik žmonės. Kyla klausimas: kas nutiks niujorkiečiams? Los Andželiečiams? Hiustoniečiams? Detroitiečiams? Šia prasme, regis, sutariama: virusas ir ekonominis nuosmukis greičiausiai padidins nelygybę, per daug nepakenkdami turtingiesiems, bet dar labiau nusmukdydami skurdžias ir darbininkų klases didžiuosiose bei vidutinio dydžio Amerikos miestuose, - nepaisant pastangų, kurias deda „Black Lives Matter“ ir kiti judėjimai, kovojantys prieš miestų ekonominę sistemą „viskas atitenka nugalėtojui“.
Nuo 2010 metų 25-30 metų amžiaus gyventojų, gyvenančių per 5 kilometrus nuo miesto centro, padaugėjo 30 proc. visos šalies mastu, apskaičiavo Joe Cortrightas, ekonomistas ir „City Observatory“, Portlande, Oregone, įsikūrusios miestų politikos ekspertų grupės, direktorius. „Jie yra sparčiai augančios bendrovės žmogiškųjų išteklių departamento demografinė svajonė“, - sako jis.
Galima tikėtis, kad ši tendencija išliks. Siekiant sumažinti biudžeto deficitus, miestams greičiausiai teks karpyti socialines paslaugas, kuriomis naudojasi daugiausia neturtingieji, ir, kad išsilaikytų, didinti savo patrauklumą tarp labai išsilavinusių profesionalų, dažniausiai – jaunų, sako nekilnojamojo turto įmonių vadovai, ekonomistai ir kiti, atidžiai stebintys miestų reakciją į COVID-19. Tie, kurie atsiduria mažiau privilegijuotojoje situacijoje, arba išsikels, arba kabinsis kiek įmanydami, kad išgyventų.
Miestai kitados buvo laiptai į galimybių pasaulį, bet pokyčiai technologijų srityje ir kiti veiksniai sumažino galimybes siekti aukštesnės socialinės padėties. Edwardas Glaeseris, Harvardo universiteto ekonomistas, tyrinėjantis miestus, sako, kad dėl pandemijos miestams bus sunkiau kurti tokias darbo vietas, kurios būtų tinkamos žemos ir vidutinės kvalifikacijos darbuotojams.
Richardas Florida, Toronto universiteto miestų ekonomistas, tikisi, kad miestai taps „lygesni“ dėl politinių inovacijų ir naujų daugiarasių koalicijų už teisingumą. Bet kol kas, rašė jis birželį „Bloomberg City Lab“, „mes išgyvename naują urbanistinę „sėkmės“ krizę, kuri išsiskiria nesuvaldomu kainų neįkandamumu, trečiosioms šalims būdingu nelygybės lygiu ir rasine bei ekonomine segregacija.“
Municipaliniai finansai sudaro problemos esmę. Iš daugumos miestų reikalaujama subalansuoti savo veiklos biudžetus, skolinantis tik ilgalaikiams projektams tokiems kaip statybos. 150 mlrd. dolerių federalinė parama pagal Koronaviruso pagalbos, paramos ir ekonominio saugumo (CARES) įstatymą baigia galioti metų pabaigoje, o valstijų valdžia neišgali daug padėti, tad merai ir tarybos visomis išgalėmis stengiasi įveikti deficitus per pardavimų mokesčius ir vartotojų rinkliavas. Pajamos iš nekilnojamojo turto mokesčių iki šiol buvo gana nebloga paspirtis, bet ir jos gali sumažėti, kai pingančio nekilnojamojo turto savininkai susidurs su sunkumais.
Trečdalis miestų jau pradeda atleidinėti municipalinių tarnybų darbuotojus, ir beveik pusė jų planuoja įšaldyti samdą, teigia organizacija „National League of Cities“, prognozuojanti, kad dėl pandemijos miestams iki 2022 metų gresia 360 mlrd. dolerių biudžeto deficitas. Birželį Našvilio miesto taryba padidino nekilnojamojo turto mokesčius 34 procentais. Siatlas ir Kolumbijos apygarda padidino mokesčius bendrovėms. Čikagos merė Lori Lightfoot ir kiti Ilinojaus valstijos miestų merai, atstovaujantys abiem partijoms, liepą pasirašė laišką, skirtą valstijos kongreso delegacijai, kuriame teigia: „Mes negalime toliau funkcionuoti ir tarnauti žmonėms: be papildomos federalinės paramos. „Ironiška, jog būtent Donaldas Trumpas bus tas asmuo, kuris nutrauks policijos finansavimą“, - naujienų agentūrai „Associated Press“ (AP) rugpjūčio 10 dieną teigė Deitono merė Nan Whaley.
Vienas iš svarbių veiksnių yra spaudimas iš Volstrito. Investuotojai į obligacijas ir reitingų bendrovės nori veikiau matyti ne vienkartines biudžetines gudrybes, o ilgalaikius, „struktūrinius“ biudžeto pakeitimus. Tai dažnai prilygsta darbo vietų naikinimo mieste eufemizmui, kai daugelyje iš jų gyvena žmonės su ribotomis galimybėmis. Bet investuotojai atrodo įsitikinę, kad gaus, ko nori. Investicinių fondų srautai į municipalitetų obligacijas po smarkaus kritimo pavasarį išlaiko stiprias pozicijas. „Bloomberg“ surinktais duomenimis, AAA municipalinių akcijų pajamingumas tik vienu procentiniu punktu didesnis už JAV Iždo obligacijų pajamingumą ir yra mažesnis už pavasarį fiksuotą rodiklį, 3,5 procento. Tai ženklas, rodantis, kad investuotojai įsitikinę, jog miestai – siekiantys išsaugoti savo skolinimosi reitingą nepažeistą, - atras būdų toliau mokėti, kad ir kokia prasta būtų jų situacija.
Mokesčių didinimas yra alternatyvi struktūrinė priemonė, bet miestų valdžia tokių priemonių vengia, nes jos nėra populiarios. Be to, miestai su pajamų mokesčiais, tokie kaip Niujorkas, nerimauja, kad didesnės rinkliavos atbaidys daugiausia uždirbančiuosius.
Nuotolinis darbas, kurio teko griebtis pandemijos aplinkybėmis, kiek padeda žmonėms išsaugoti darbą mieste, apsigyvenant pigesniame priemiestyje ar kaimo vietovėje. Miestai sugeba įveikti šią kliūtį, toliau didindami savo, kaip vietos gyventi, patrauklumą tarp jaunų, laisvai išlaidaujančių profesionalų, kaip jie tą darė ištisus dešimtmečius. Problemos, slegiančios viduriniosios ir darbininkų klasės šeimas, - tokios kai prastėjanti padėtis valstybinėse mokyklose ir viešojo transporto sektoriuje, - per daug nejaudina bevaikių jaunesnių darbuotojų, kurie turi automobilį ar dažnai naudojasi „Uber“ ar „Lyft“ pavėžėjimo paslaugomis.
Kai veido kaukių nedėvintys jaunuoliai plūsta į JAV miestų restoranus bei klubus, toks jų elgesys tampa rimtu COVID-19 plitimo rizikos veiksniu ir kartu prielankumo gyvenimui mieste įtikinamu įrodymu. Miestai greitai atsigavo po 1918-20 metų ispaniškojo gripo pandemijos, po rugsėjo 11-osios teroro išpuolio prisikėlė ir Niujorkas. „Nuolat girdžiu, kaip miestai nunyks dėl vienokio ar kitokio reiškinio, bet to niekada nenutinka“, - sako buvęs Niujorko planavimo komisaras Alexas Garvinas.
Technologijų bendrovės toliau steigia biurus Manhatane, nes būtent ten nori dirbti jų darbuotojai ir potencialūs naujokai. „Facebook Inc.“, be kitų nuomojamų patalpų, rugpjūtį išsinuomojo per 700 000 kvadratinių metrų kultiniame pastate priešais Pensilvanijos stotį (dažniau žinomą kaip „Penn Station“), tapdama viena iš didžiausių mieste korporacine arendatore.
Pajamų skalės apačioje optimizmo daug mažiau. Maždaug 29 proc. nuomininkų, uždirbančių mažiau nei 50 000 dolerių per metus, sako, kad pandemija verčia juos kraustytis ir kad :tvyrant finansiniam neapibrėžtumui jiems svarbiausia išsaugoti stabilų ir įkandamą būstą“, rodo „Apartment List Inc.“ atliktas tyrimas. Oliveris Wymanas savo tyrime, kurį užsakė „Partnership for New York City“ apskaičiavo, kad įkandamų būstų trūkumas Niujorko mieste iki kitų metų balandžio išaugs 17 proc,. iki 760 000. Keturių mėnesių federalinis moratoriumas dėl iškeldinimo nustojo galioti liepą, ir Kongresas atsidūrė aklavietėje, nesugalvodamas, kaip jį atnaujinti. Dėl to, kaip teigia Kolorade įsikūrusi „COVID-19 Eviction Defense Project“ ekspertų grupė, penktadaliui iš 110 mln. amerikiečių, nuomojančių būstą, gresia iškeldinimas iki rugsėjo pabaigos.
„Nuomos rinkoje tikrai bręsta krizė“, - sako Jeffas Tuckeris, vyresnysis „Zillow.com Inc.“ ekonomistas. Savininkai įprastai nejaučia tokio didelio spaudimo kaip nuomininkai, sako jis. Pirkimų paklausa išlieka stipri, „nes būsto pirkėjai galvoja penkerius metus į priekį“, - antraip tariant, jie sieja daug vilčių į šviesesnę popandeminę ateitį.
Nauji vėjai rinkoje siejami ne tik su pandemija, bet ir su pasikeitusiu Vašingtono požiūriu į miestus. Richardas Ravitchas, kuris dalyvavo derybose dėl paramos Niujorko miestui 1975 metais vadovaujant Fordo administracijai, sako: „To, kas vyksta šiandien, jokiais būdais negalima prilyginti ano meto situacijai.“ Taip yra iš dalies dėl to, kad problemos, yra daug rimtesnės, sako jis, ir iš dalies dėl to, kad „mums dėl visiškai nesuprantamų priežasčių trūksta vyriausybinio lyderiavimo.“ Nors gimęs Niujorke, D. Trumpas daugiausia paramos sulaukia iš kaimo vietovių ir priemiesčių. „Apmaudu atlyginti radikaliems kairiesiems demokratams“, kurie vadovauja miestams, liepos 30 dieną sakė jis žurnalistams.
Miestams, paliktiems savarankiškai galynėtis su COVID-19 ir dviženklį skaičių siekiančiu nedarbu, kyla finansinio išlikimo pavojus –ir nelygybės bei neteisybės mažinimas gali būti išstumti iš prioritetų sąrašo.
Išvada: COVID-19 nusiaubė biudžetus, tad daugelis miestų naikins darbo vietas ir ribos paslaugas, gyvybiškai svarbias žemas pajamas gaunantiems gyventojams, ir sieks išlikti patrauklūs dideles pajamas uždirbantiems profesionalams.
