Porą metų veikusi Lietuvos elektros energijos rinkos operatorius „Baltpool“, pradėjus elektra prekiauti per „Nord Pool Spot“, taps energijos išteklių birža – dujų, biokuro, naftos.
Prisijungusi prie „Nord Pool Spot“ Lietuva kol kas lieka izoliuota ir prekyba elektra vyks tik šalies viduje, tačiau nutiesus kabelį tarp Lietuvos ir Švedijos tikimasi, kad šalis galės pilnai įsilieti į Šiaurės Europos elektros rinką.
„Nord Pool Spot” Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Rusijos regionų direktorius Hando Sutteris teigė, kad prie elektros biržos jau sutiko prisijungti 28 rinkos dalyviai. Dauguma jų – ne nauji biržos dalyviai, tačiau tie, kurie elektros pirkimą ir pardavimą vykdė per „Baltpool“. Į skandinavų elektros biržą norinčioms įsilieti įmonėms taikomas 10 tūkst. eurų fiksuotas mokestis bei procentas nuo pirkimų ir pardavimų.
„Lietuvos situacija, prisijungiant prie „Nord Pool Spot“, yra daug geresnė nei buvo Estijos 2010 m. Lietuva turi daug skirtingų elektros energijos šaltinių ir rinka nėra sukoncentruota vieno gamintojo rankose“, - DELFI teigė estas H. Sutteris. Kol kas prie didžiausios Europoje elektros prekybos biržos dar neprisijungė Latvija, tačiau ji savanoriškai sutiko laikytis biržos taisyklių, taip priartėdama prie įsijungimo į biržą. Kol kas Baltijos šalis su Šiaurės šalimis jungia vienintelis kabelis tarp Estijos ir Suomijos.
Paklaustas, kokią naudą Lietuva gaus prisijungusi prie „Nord Pool Spot“ biržos, pašnekovas teigė, kad toks elektros energijos prekybos kanalas suteiks visišką skaidrumą rinkoje. „Įmonės privalės pateikti visą svarbią informaciją apie savo veiklą ir ji bus skelbiama viešai ne tik biržos dalyviams, bet ir visiems besidomintiems elektros energijos rinka“, - teigė jis. Nusižengusioms reikalavimams įmonėms gali būti skirtos baudos. Specialus stebėjimo padalinys nuolat seka ir tiria įmonių siūlomas elektros kainas ir veiklą biržoje.
H. Sutteris taip pat teigė, kad viešai skelbiama informacija apie elektros energijos rinką Lietuvoje gali į šalį pritraukti naujų rinkos veikėjų, kurie, anot jo, šiuo metu gali nesiryžti šiam žingsniui dėl informacijos trūkumo.
„Nord Pool Spot“ elektros kaina prekybos zonoje apskaičiuojama pagal pasiūlą ir paklausą. Iki kiekvienos dienos 12 val. Grinvičo laiku elektrą perkantys ir parduodantys biržos dalyviai atsiunčia duomenis, kiek elektros ir už kokią kainą jie pasiruošę pirkti ir parduoti. Taip pat surenkami duomenys apie kiekvieno biržos dalyvio elektros tiekimo galimybes. Tuomet automatiškai pagal pasiūlos ir paklausos kreives apskaičiuojama kiekvienos elektros prekybos zonos rinkos kaina kiekvienai valandai. Elektros energijos rinkos kaina yra nustatoma kitai dienai. Lietuvoje elektros prekyba bus vykdoma vienoje šalies zonoje. Kol šalis nėra sujungta su kitomis biržoje dalyvaujančiomis šalimis, „Nord Pool Spot“ atstovų teigimų, elektros kaina neturėtų kisti dėl kitų šalių rinkų kainų pokyčių.
Tarp sujungtų Šiaurės šalių elektros prekyba vykdoma pagal rinkos principus: pavyzdžiui, jei švedai siūlo pigesnę elektros energiją nei Norvegijos elektros gamintojai, į Norvegiją importuojama švediška elektros energija. Šie principai turėtų veikti ir Lietuvoje, šalį sujungus su Švedija.
„Nord Pool Spot“ veiklą, kur per metus parduodama daugiau nei 316 TWh elektros energijos, prižiūri 63 darbuotojai. Osle įsikūrusiame pagrindiniame biure biržos narių pasiūlymus prižiūri vos du darbuotojai. Kiti du prekybos tendencijas stebintys darbuotojai atsakingi už Didžiosios Britanijos elektros energijos biržą N2EX, kurios veiklą jau porą metų vykdo „Nord Pool Spot“. Iš viso biržoje dalyvauja 350 įmonių iš 20 šalių. „Nord Pool Spot“ priklauso Skandinavijos elektros energijos perdavimo sistemos operatoriams „Statnett SF“ (30 proc.), „Svenska Kraftnat“ (30 proc.), „Fingrid Oyj“ (20 proc.) bei “Energinet.dk” (20 proc.). Elektros biržos atstovai atskleidžia, kad akcininkais taps ir Lietuvos elektros energijos perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“, tačiau, kokią dalį nori įsigyti įmonė, neskelbiama.
Be kainų zonos „Elspot“ taip pat prekyba vyksta „Elbas“ kainų zonoje. Čia parduodama elektra tą pačią dieną. Pavyzdžiui, jei gamintojas nusipirkęs elektros yra priverstas pristabdyti savo veiklą, elektros perteklius gali būti grąžintas ir iš naujo parduotas rinkoje. Taip pat papildomą elektrą gali parduoti elektros gamintojai, kurie papildomos energijos gamybos buvo nenumatę diena prieš, pavyzdžiui, vėjo jėgainėse. Žadama Lietuvą prijungti prie „Elbas“ kainų zonos iki 2012 m. pabaigos.
