„Forbes“: kita krizė įvyks BRIC šalyse

Staigiai išaugęs kreditavimas, būstų kainos, išaugusios iki lygio, kuris gerokai viršija pajamas, kreditai, teikiami pervertinto turto pagrindu ir dar labiau didinantys įsiskolinimą – tai ne Ispanija, ne Graikija ir ne Didžioji Britanija, o BRIC (Brazilija, Rusija, Indija ir Kinija) šalys, apie kurias „Forbes“ svetainės tinklaraštyje rašo „IE Business School“ finansinių programų direktorius Ignacio de la Torre.

Atlyginimų didinimas vertinamas dviženkliais skaičiais, centrinis bankas nesugeba sulaikyti likvidumo pertekliaus, politikai atsisako vykdyti būtinas reformas, aprašo padėtį autorius.

I. de la Torre nuomone, BRIC šalys kartoja daugumą Europos ir JAV klaidų, kurios ir sukėlė finansinę krizę. Tai:

1. Nekilnojamojo turto rinkos burbulas, kurį, autoriaus nuomone, skatina liberali pinigų politika ir bankų kreditai;

2. Infliacija, kuri yra neišvengiama dėl milžiniško apyvartinio kapitalo, besistengiančio pasivyti kainų didėjimą, augimo;

3. „Per didelė priklausomybė nuo finansų sektoriaus. Priežastys – nesugebėjimas pažaboti kreditų kaip BVP dalies augimo, silpni paskolų išdavimo kriterijai, abejotina įkaitinio turto vertė, o Kinijoje – didėjanti „šešėlinio bankų sektoriaus“ įtaka“, – tvirtina autorius.

4. „Nelygybė auga precedento neturinčiais mastais. Priežastis – politinių priemonių, būtinų norint užtikrinti bent minimalų socialinį sutelktumą, nepaisymas“, – rašo autorius. Jis rekomenduoja pažaboti infliaciją maisto produktų rinkoje, kuri skaudžiausiai atsiliepia skurdžiausiai gyvenantiems, ir įspėja, kad nelygybė stiprina geopolitinius nesutarimus.

5. „Per didelis investavimas į projektus, kurių pelningumas nėra akivaizdus“, – rašo autorius, tvirtindamas, kad japonai statė „tiltus į niekur“, o Ispanijoje atsirado „oro uostai be lėktuvų“.

6. Priklausomybė nuo pigių pinigų: nulinės Federalinio rezervų banko palūkanų normos sukėlė likvidumo bangą, kuri ieško naudos besivystančiose rinkose, dar labiau paaštrindama padėtį.

Autoriaus požiūriu, BRIC šalys stengiasi nekartoti svetimų klaidų: Kinijos centrinis bankas pasiekė, kad nekilnojamojo turto pardavimo sutarčių skaičius sumažėtų 10 proc., Brazilija įvedė 12,5 proc. maržą, Rusija ir Indija didina bankų maržas. „Tačiau šios priemonės, deja, bejėgės prieš gresiantį cunamį“, – rašo I. de la Torre. Jei nebus imtasi radikalesnių žingsnių, nekilnojamojo turto rinkos perkais ir pasikartos 2007 m. vasario mėn. hipotekos paskolų krizė.

Nekilnojamojo turto rinkos žlugimas ir jo sukelta bankų krizė atsilieps ir kitiems ekonomikos sektoriams, prognozuoja autorius. „Žaliavų paklausa gerokai sumažės, o kartu su ja – eksporto mastai iš žaliavas tiekiančių šalių ir eksporto iš EBPO šalių, skirto jaunai viduriniajai klasei, mastai“, – rašoma straipsnyje. Tai yra, prasidės nauja pasaulinė krizė.