Renginys LNK televizijoje nufilmuotas sekmadienį. Eteryje žiūrovai iškilmingų apdovanojimų ceremonijos akimirkas išvys kovo ketvirtą. Balsavimas už nominantes portale DELFI vyko iki vasario 14-os.
Titulas "Lietuvos metų moteris 2010" atiteko Neringai Čereškevičienei – už 20 metų skaičiuojantį „Tele bim-bam“ reiškinį.
Vaikiškų dainų kompozitorė ir atlikėja, pirmosios (1990 m.) vaikams skirtos pramoginės TV laidos „Tele bim-bam“ kūrėja ir vedėja. Augina tris atžalas.
Su koncertine grupe „Tele bim-bam“ yra įrašiusi 7 muzikos albumus, 14 metų vadovauja ikimokyklinei estetinio lavinimo mokyklėlei, 12 metų organizuoja šeimynines vasaros stovyklas.
Į 15-ąjį laidos gimtadienį „Telebimbadienį“ Vilniaus „Siemens“ arenoje susirinko rekordinis skaičius žiūrovų – net 12 000. Didžiulės sėkmės sulaukė ir 2008-aisiais 18-ojo gimtadienį proga „Tele bim-bam“ pristatyta roko opera „Voro vestuvės“.
2010-aisiais duris atvėrė N. Čereškevičienės įsteigtas „Tele bim-bam“ darželis.
„Esu metų moteris. Mano dukra man šįryt pasake, jei tapsiu metų moterimi – ji bus metų dukra. Norėčiau pasidžiaugti savo metų šeima. Sūnumis ir vyru Alfredu. Ačiū jiems iš tiesų. Per 20 metų tokių apdovanojimų nesu turėjusi. Apdovanojimą norėčiau skirti savo mamytei, kurios čia jau nebėra. Ji aktyviai balsavo internetu. Mama, ačiū tau“, - scenoje atsiimdama apdovanojimą kalbėjo N. Čereškevičienė.
Metų moterimis taip pat pretendavo tapti Olga Žalienė – už išskirtinę veiklą kuriant Lietuvos jūrų muziejų ir Jūratė Kazickaitė – už tarptautinio masto savanorystės ir paramos veiklą.
Specialus DELFI apdovanojimas atitenko daugiausiai portalo skaitytojų balsų sulaukusiai "Metų moters" rinkimų nominantei Elonai Juozaitytei, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorei, Onkologijos klinikos vadovei. Už ją buvo atiduoti net 6449 DELFI skaitytojų balsai. DELFI dovanoja šiai puikiai moteriai paveikslą (aut. Asta Stasionytė)
„Esu labai nustebinta. Norėčiau, kad visi pasiaukojamai dirbantys žmonės sulauktų pagarbos“, - scenoje kalbėjo apdovanotoji E. Juozaitytė.
Papildomos „Lietuvos metų moteris 2010” nominacijos:
Titulas „Metų iniciatyva“ (už išskirtinę socialinę iniciatyvą) atiteko Daliai Bielskytei – už pasiaukojamą darbą kraujo vėžiu sergančių žmonių labui.
Poetė, fotografė, renginių organizatorė, TV laidos vedėja, onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ Klaipėdos skyriaus įkūrėja, nuo 2008 m. yra visos bendrijos pirmininkė.
D. Bielskytė daugiau nei prieš dešimtmetį pati įveikė kraujo vėžį ir daugumai žmonių tapo kovos su sunkia liga bei šios įveikimo simboliu. Onkohematologinių ligonių bendrija „Kraujas“ vienija ne tik ligonius, jų artimuosius bei gydytojus, bet ir visus, kurie palaiko neatlygintinos kraujo ir kaulų čiulpų donorystės idėją.
Draugija organizuoja ir informacinę kampaniją „Būk geras!“, kurios tikslas – skatinti kaulų čiulpų donorystę. Rugsėjo mėnesį Vilniuje, Rotušės aikštėje, į kraujo lašo formos būrį sustojo apie 300 raudonais marškinėliais vilkinčių žmonių – taip jie išreiškė savo pritarimą kaulų čiulpų donorystės idėjai.
„Tą darbą daro visa bendrija. Iš D. Mertino rankų priėmiau simboliškai. Tai tarsi estafetė. Priimu tai ne kaip apdovanojimą, o kaip įpareigojimą. Ačiū jums, draugai, už tai“, - atsiimdama apdovanojimą kalbėjo D. Bielskytė.
Nominaciją taip pat pretrendavo gauti ir Deimantė Žebrauskaitė – už labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ plėtrą bei Aušra Stančikienė – už fondo „Algojimas“ plėtojimą ir kitokį požiūrį į negalią.
„Metų kūrėja“ (už išskirtinę įvairių sričių kūrybą) tapo Anželika Cholina – už šokio spektaklį „Ana Karenina“ ir operetę „Madam Pompadur“.
Choreografė, Anželikos Cholinos įkurtas šokio teatras gyvuoja jau dešimt metų. „Ana Karenina“ – 17-asis talentingos menininkės spektaklis. Pati autorė jį laiko geriausiu savo darbu.
Kritikai pabrėžia, kad A. Cholina šiam spektakliui sutelkė kūrybiškai itin stiprias asmenybes – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto, Vilniaus mažojo ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatrų artistus, kostiumų dizainerį Juozą Statkevičių, scenografą Marijų Jacovskį.
„Šis spektaklis – apie daug ką: apie moters teisę į laisvę ir meilę, apie tai, kad moteris negali tapti vyro savimeilės įrankiu... Aš kuriu jaučiančiam žmogui. Jei jis jaučia – tikrai supras mano spektaklį ir istoriją“, – viename interviu sakė choreografė.rn
A. Cholinos šokio spektakliuose itin įspūdingai plėtojama šokio ir dramos sintezės idėja. Ši choreografė pastatė 5 vienaveiksmius baletus, per 50 choreografinių miniatiūrų, 15 šokio spektaklių.
Už 1996 m. sukurtą dviejų veiksmų baletą "Medėja" A. Cholina apdovanota „Kristoforo“ statulėle kaip geriausia choreografė, o 2007 m. jai įteiktas „Auksinis scenos kryžius“ už šokio spektaklio „Otelas“ choreografiją.
„Spektaklį sudėtingiau sukurti nei pasiūti suknelę, nors ir negalima galvoti, kad vieni darbai yra didesni, o kiti – mažesni. Pasiekimai – visos komandos, kuri dirba mano teatre, darbas. Kai kas nors gyvenime nutinka pirmą kartą, galima sugalvoti norą. Norėčiau savo norą pasakyti. Pasaulis yra sutvertas taip, kad moteris turi padaryti du kartus daugiau nei vyrai tam, kad moteris būtų įvertinta. Norėčiau, kad šis požiūris keistųsi“, - kalbėjo A. Cholina.
Dėl nominacijos taip pat varžėsi Jūratė Paulėkaitė – už garso ir vaizdo projekto „Smėlio laikrodžiai“ scenografiją bei Giedra Radvilavičiūtė – už eseistikos knygą „Šiąnakt aš miegosiu prie sienos“.
„Metų atradimas“ (už ryškų debiutą kultūros srityje) - Lauryna Bendžiūnaitė – už įspūdingus vaidmenis operos scenoje.
Operos solistė, sopranas, tarptautinių konkursų laureatė. Londone baigė Karališkąją muzikos akademiją. Kolegų dažnai vadinama operos gyvsidabriu, nes yra gyvybinga, trykštanti gaivališka jaunystės energija ir emocijomis.
2010 m. L. Bendžiūnaitė sukūrė ne vieną įsimintiną vaidmenį Londono ir Lietuvos operos scenose: Sofi (J. Massenet operoje „Verteris“), Joaną (S. Sondheimo operoje „Svynis Todas: demonas kirpėjas“ („bohemiečių“ versija), Semelę (G. Handelio „Semelėje“), Kseniją (M. Musorgskio operoje „Borisas Godunovas“), Pirmąją damą (W. A. Mocarto „Užburtojoje fleitoje“), Neriną (G. Handelio „La Fedelta Premiata“) bei Muzetą (R. Leoncavallo „La Boheme“).
2010 m. daugeliui įstrigo ir įspūdingas L. Bendžiūnaitės pasirodymas „bohemiečių“ ir „Silence Family“ elektroninės operos fantazijoje „XYZ“. Kritikai vienu balsu pripažįsta, kad Laurynos kuriami personažai labai įtaigūs, o balsas prikausto net tuos, kurie pirmą kartą susiduria su klasikine muzika.
„Dėkoju už svarų apdovanojimą. Esu be galo laiminga, o laime reikia dalintis. Kas mes būtume be savo mokytojų, kurie išleidžia mus į pasaulį?“ - kalbėjo apdovanotoji.
Titulą pretendavo gauti ir Lina Lužytė – už filmo „Jau puiku, tik dar šiek tiek“ režisūrą ir Beata Molytė-Kulikauskienė – už Anos vaidmenį šokio spektaklyje „Ana Karenina“.
„Metų pergalės“ nominacija (už sporto laimėjimus) - Rūtai Paškauskienei – už stalo teniso Europos čempionato auksą ir bronzą.
Stalo tenisininkė. Nuo 12 metų atstovauja Lietuvai įvairiuose tarptautiniuose stalo teniso čempionatuose, 2010-aisiais pelnė aukso medalį Lietuvos čempionate ir (kartu su ruse Oksana Fadejeva) Europos čempionato dvejetų varžybose.
2008-aisiais Pekine vykusiose vasaros olimpinėse žaidynėse ji pasiekė antrąjį raundą vienetų rungtyje, o 2010-aisiais pelnė Europos čempionato bronzą.
Apdovanotoji nominantė neturėjo galimybės atvykti į studiją atsiimti apdovanojimo, mat dalyvauja svarbiose tarptautinėse varžybose bei atstovauja Lietuvai.
Nominaciją taip pat pretendavo gauti Saulė Pankienė – už nusileidimą į giliausią pasaulyje urvą ir Dovilė Garlaitė – už įveiktą 7495 m aukščio viršukalnę.
Apdovanojimas „Metų karjera“ (už karjeros laimėjimus) įteiktas Bronei Narkevičienei – už sėkmingą vadovavimą Vasario 16-osios gimnazijai .
Vokietijoje esančios Vasario 16-osios gimnazijos direktorė, socialinių mokslų daktarė, pedagogė. Tarptautinį konkursą gimnazijos direktorės vietai užimti laimėjusios B. Narkevičienės laukė didelis iššūkis – jos pirmtakas a. a. Andrius Šmitas mokyklai vadovavo 25-erius metus.
Vakaruose vienintelei valstybės pripažintai privačiai lietuviškai mokyklai vadovauti B. Narkevičienė paskirta 2009 m. rudenį. 2010-aisiais gimnazija solidžiai paminėjo įkūrimo 60-metį.
23-ejų metų pedagogės patirtį turinti (ji dėstė Kauno technologijos universitete ir vadovavo gabiems vaikams ugdyti skirtai Nacionalinei moksleivių akademijai) moteris pasiekė, kad Vasario 16-osios gimnazijai būtų įteiktas Vokietijos Hesseno žemės švietimo ministerijos gabių vaikų ugdymo sertifikatas.
„Dėkoju visiems. Svarbiausia, kokios vertybės yra svarbios mums visiems. Simboliška, ši skulptūrėlė nukeliaus į Vasario 16-osios gimnaziją. Ši gimnazija buvo, yra ir bus laisvės troškimo simbolis“, - kalbėjo B. Narkevičienė.
Dėl nominacijos varžėsi Jolanta Balčiūnienė – už jai patikėtą Lietuvos ambasadorės postą Prancūzijoje ir Edita Žiobienė – už drąsą imtis vaiko teisių apsaugos kontrolierės pareigų.
Nominacija „Metų nematomas darbas“ (už tylų triūsą dėl kitų (kultūra, mokslas, švietimas, medicina) - Nijolei Dirsienei – už realius darbus ginant smurtą patiriančias moteris
Motinos ir vaiko pensiono įkūrėja ir direktorė, socialinio darbo ekspertė. Nuo 1996 m. N. Dirsienės iniciatyva Vilniuje veikia Motinos ir vaiko pensionas, jis nenutrūkstamai ir patikimai teikia socialinę, psichologinę bei teisinę pagalbą šeimoms, susiduriančioms su smurtu.
Pensione trumpalaikės globos paslaugas vienu metu gali gauti 72 moterys su vaikais. Susitikimuose su miesto bendruomene, Lietuvos socialinės sferos specialistais, teisėtvarkos atstovais bei politikais N. Dirsienė teikia informaciją bei siūlymus, kaip geriau organizuoti pagalbą moterims, kenčiančioms nuo smurto.
Nuo 2000 m. Motinos ir vaiko pensionas N. Dirsienės dėka kartu yra ir metodinis centras, o ji pati kviečiama konsultuoti ne tik Lietuvos, bet ir ES šalių bei buvusių sovietų sąjungos šalių socialinio darbo specialistų ir valdininkų. Į N. Dirsienės siūlymus atsižvelgta ir kuriant apsaugos nuo smurto privačioje erdvėje koncepciją, kitus norminius aktus.
"Norėčiau pasveikinti žurnalą „Moteris“. Kuo geriausios kloties visoms moterims“, - atsiimdama apdovanojimą kalbėjo N. Dirsienė.
Dėl nominacijos varžėsi ir Elona Juozaitytė – už sėkmingą naujų vėžio gydymo metodų taikymą bei Reda Griškaitė – už XIX a. šviesuolių prikėlimą iš užmaršties.
Specialus apdovanojimas „Už gyvenimo nuopelnus“ įteiktas aktorei Eglei Gabrėnaitei.
„Nusigyvenau, man atrodo, kad aš dar tik pradėjau. Tai turbūt liūdniausias apdovanojimas mano gyvenime. Norėčiau padėkoti savo draugams, kolegoms ir visiems žmonėms, kurie yra mano gyvenime“, - atsiimdama apdovanojimą kalbėjo aktorė.
Iš viso Metų Moters rinkimuose atiduoti 11 407 balsai, Metų moters balsavimas peržiūrėtas 91 889 kartus.
Renginio metu pasirodė atlikėjai Česlovas Gabalis, Kastytis Kerbedis, Rūta Ščiogolevaitė, Ramūno Rudoko, Eimučio Kvoščiausko ir Mariaus Jampolskio trio, Evelina Sašenko, atlikusi eurovizinio kūrinio lietuviškąją versiją, Merūnas su „Studentėmis“, „Biplan“, Ilja Aksionovas, studijoje projekto filmavimą stebėję žiūrovai turėjo galimybę išvysti ir bendrą aktorės bei choreografės Ievos Šimukauskienės, Andriaus Butkaus ir Deivido Meškausko šokį.
