Ar visos daržovės kaupia nitratus vienodai ir ar jie tolygiai pasiskirsto daržovėje? Ar įmanoma iš kokių nors požymių suprasti, kad augale nitratų kiekis – gerokai didesnis, nei leistinas? Atsakymus į šiuos ir į klausimus „Delfi“ pateikė VDU Žemės ūkio akademijos Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros dėstytoja prof. dr. Elvyra Jarienė.

Nitratai yra azoto junginiai, kurie natūraliai susidaro dirvožemyje, skylant dirvožemyje esantiems organiniams junginiams. Juos ūkininkai naudoja kaip trąšas, t. y. azoto šaltinį, mat augalams šios azotinės medžiagos yra būtinos augimui, „Delfi“ paaiškino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyrius specialistai.

Nitratai neturi skonio ar kvapo, todėl neįmanoma jų pajusti.

Nuo ko priklauso nitratų kiekis

Nitratų kiekis daržovėse priklauso nuo daugelio veiksnių, o labiausiai – nuo tręšimo. Net jei tręšiama gausiai, bet trąšų santykis subalansuotas, daržovėse nitratų susikaupia nedaug. „Intensyviau nitratai kaupiasi, kai dirvoje trūksta mikroelementų molibdeno, magnio, geležies, mangano“, – įvardijo „Delfi“ kalbinta profesorė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)