Jau kurį laiką šalia finansinių rezultatų investuotojai ir visuomenė įmonės pasiekimus vertina ir per vadinamųjų ESG (angl. Environmental, social and governance) indikatorių prizmę. Jie apibendrina verslo pasiekimus aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos srityse.
Pagrindinis matavimo iššūkis – neapibrėžtumas
Dažnai investicijas į tvarumą stabdo neapibrėžtumas ir sunkumai vertinant tiesioginę naudą. Skirtingai nei pajamų ir pelno grafikuose, šioje srityje ties tam tikrais aspektai kartais gali būti sudėtingiau išvesti priklausomybę tarp investuotų lėšų ir grąžos.
Siekdamos veikti tvariai, įmonės turi keisti bent dalį ar net visą savo verslo modelį. Jos privalo peržiūrėti žaliavų tiekimo grandines, gamybos procesus, galiausiai, spręsti valdysenos, darbuotojų lygybės ir socialinės atsakomybės klausimus. Tam reikia ne tik resursų, bet ir laiko, kadangi kai kurie rezultatai dažnai gali būti matomi tik po kelių metų.
„Sustain Academy“ bendraįkūrėjos, darnaus vystymosi ekspertės Ievos Kazakevičiūtės teigimu, tvaraus vystymosi parametrai taip pat ne visada atitinka vieną šabloną. Štai kai kuriuos rodiklius, tokius kaip anglies dvideginio emisijų mažinimas, įmonės gali apskaičiuoti pakankamai tiksliai, o pasitelktų priemonių rezultatai matomi pakankamai greitai. Kita vertus, rodikliai, susiję su įtrauktimi, lygybe ar socialinėmis iniciatyvomis, vertinami kur kas ilgesnėje perspektyvoje.
„Įmonių tvarumo vertinimą sunkina tai, kad iki šiol daugelyje jų nėra žmogaus ar padalinio, atsakingo už tvarumo tikslų įgyvendinimą ir rezultatų matavimą. Nors didžiosios įmonės jau turi tvarumo vadovus, mažesnėse už šią sritį atsakingi tiek finansų skyriai, tiek kiekviena komanda ar departamentas atskirai. Tai apsunkina procesą ir įmonėms darosi sudėtinga per tvarumo prizmę įvertinti visą įmonės veiklą, o ne atskirus procesus“, – tvirtina I. Kazakevičiūtė.
Pagrindinė įmonių daroma klaida – įsitikinimas, kad tvarumo strategija yra atskira sritis, atsieta nuo visų bendrovės procesų. Kad tvarumas būtų rezultatyvus, jo principai turi būti integrali verslo strategijos dalis, atsispindinti kiekviename įmonės veiklos žingsnyje. Darnaus vystymosi veiklą gali kuruoti tvarumo vadovas, tačiau svarbu pabrėžti, jog tvari veikla reikalauja ir kiekvieno darbuotojo bei skyriaus indėlio.
Siūlo pradėti nuo tvarumo audito
Tvarumo strategijos (o vėliau ir matavimo) planavimas prasideda nuo esamos padėties vertinimo. Kokybiškas tvarumo auditas padeda įmonėms atrasti silpnąsias vietas ir jas sustiprinti, o taip pat susitelkti ties temomis, kurios organizacijos suinteresuotosioms šalims yra svarbiausios. Kartu tai galimybė įvertinti turimus materialinius ir žmogiškuosius resursus, reikalingus siekiant vykdyti tvarią verslo plėtrą. Tai padeda kelti pamatuojamus ir pasiekiamus tikslus.
Tvarumo auditą galima skirstyti į kelias pagrindines dalis. Pirmiausia, už šią sritį atsakingas darbuotojas, padalinys ar trečioji šalis turėtų surinkti visus reikiamus duomenis, nuo taršos iki atskaitomybės visuomenei. Antra, įsivardinus suinteresuotąsias šalis, įvertinti kaip įmonės veiksmai atliepia jų tvarumo prioritetus ir nuspręsti, kokius metodus taikyti veiklos gerinimui. Šiame etape pravartu atlikti ir sektoriaus apžvalgą, atsižvelgti į specifines rinkoje vyraujančias temas, taip dėliojant bendrą darnaus organizacijos vystymosi paveikslą.
Anot „Sustain Academy“ ekspertės, surinkti duomenys itin svarbūs planuojant verslo ateitį. Atsižvelgusios į audito rezultatus, įmonės gali planuoti tolimesnius veiksmus, koreguoti tvarumo strategiją, kelti pamatuojamus tikslus ir įvertinti progresą.
Progresą liudija sertifikatai
Įvertinti įmonės pažangą tvarumo srityje padeda visame pasaulyje pripažįstami sertifikatai. Vienas iš jų – ne pelno siekiančios organizacijos „B Lab“ sukurtas „B Corp“ poveikio vertinimo sertifikatas. Sertifikatą turinčios įmonės patenka į „B Corps“ sąrašą, kuriame šiandien – beveik 4 tūkst. įvairaus dydžio įmonių, veikiančių 150 ekonominės veiklos sektorių 70-yje šalių.
„B Lab“ matuoja būtent įmonės socialinius ir aplinkosaugos rodiklius. Poveikio vertinime matuojama, kaip įmonės veikla ir verslo modelis veikia darbuotojus, bendruomenę, aplinką ir klientus. „B Corp“ sertifikatas įrodo, kad verslas atitinka aukščiausius standartus, pradedant tiekimo grandine ir žaliavomis, baigiant labdara ir darbuotojų naudų krepšeliais.
Tokio tipo sertifikatai leidžia įmonėms pagrįstai komunikuoti ir tam tikra prasme užkerta kelią „žaliajam smegenų plovimui“ (angl. Greenwashing), kai įmonės imituoja įvairias tvarumo iniciatyvas rinkodaros tikslams.
Šis tvarumo progresą matuojantis sertifikatas lengvai suderinamas ir su kitomis tvarumo vertinimo metodikomis, pavyzdžiui, su populiariausia pasaulyje GRI tvarumo ataskaitų metodika. Jei pastarosios padeda įvertinti rezultatus ir atlikti auditą, „B Corp“ sertifikatas liudija teigiamą verslo poveikį aplinkai.
Teigiamą poveikį palaiko skaidrumo ir atskaitomybės reikalavimai. „B Corp“ sertifikatas įrodo ne tik tai, kad įmonės darnumo praktika šiandien yra sveikintina, bet ir įpareigoja galvoti apie ateitį - atsižvelgti į ilgalaikį poveikį suinteresuotosioms šalims.
„XXI a. įmonės sėkmė matuojama ne tik finansiniais rezultatais ir biudžeto eilutėmis, bet ir jos indėliu į švarios, saugios ir darnios aplinkos kūrimą. Verslo tvarumo progresą matuojantys sertifikatai yra kur kas daugiau nei formalumas. Jie liudija, kad verslas kartu su vyriausybėmis ir ne pelno siekiančiomis organizacijomis prisideda prie globalių iššūkių sprendimo, o tai – svarbi žinutė klientams, investuotojams ir vartotojams“, – apibendrina tvarumo akademijos „Sustain Academy“ bendraįkūrėja.
