Netrukus bus skelbiamas naujas konkursas valstybės įmonės Registrų centras direktoriaus pareigoms užimti.

Jis ne tik vadovaus beveik 1,7 tūkst. darbuotojų, bent jau netiesiogiai spręs, kaip išleisti milijonus eurų viešiesiems pirkimams, bet ir galvos, kaip išleisti apie 40 mln. Eur metinių pajamų, kurias už įmonės paslaugas sumoka gyventojai, verslas ir valdžios institucijos.

Kaip jau skelbta, pastarąjį kartą permainos Registrų centrą supurtė praėjusio spalio pabaigoje. Tuometinio laikino vadovo pavaduotoju buvo paskirtas buvęs Seimo kancleris Gintautas Vilkelis.

Netrukus paaiškėjo, kad jo įdarbinimu galimai rūpinosi Vyriausybės kanceliarijos Personalo skyriaus vedėja Renata Sadzevičiūtė. Registrų centrą tuo metu valdžiusiai Teisingumo ministerijai ji siuntė laišką su G. Vilkelio gyvenimo aprašymu.

Tik šių metų pradžioje vedėja atnaujino privačių interesų deklaraciją, kurioje nurodė, kad su G. Vilkeliu jiedu jau seniai gyvena kartu ir bent pora kartų su juo vyko į tarnybines komandiruotes.

Šiems faktams iškilus į viešumą buvo sudaryta Vyriausybės kanceliarijoje sudaryta komisija vedėjos veiksmams ištirti.

„Komisija konstatavo, kad buvo pažeistas Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.2 papunktis, kuris reikalauja elgtis taip, kad visuomenė pasitikėtų viešuoju administravimu ir valstybės tarnautojais. Už tai R. Sadzevičiūtei buvo skirtas papeikimas“, – apie skirtą nuobaudą DELFI informavo Vyriausybės kanceliarijos spaudos tarnyba.

Beje, valdininkai tarpusavyje kalbėjo, kad šis epizodas, dėl kurio viešai aiškintis turėjo ir premjeras Saulius Skvernelis, buvo paskutinis dalykas, privertęs iš pareigų trauktis tuometinę Vyriausybės kanclerę Mildą Dargužaitę. Tiesa, ji pati pasitraukimą aiškino sprendimu imtis darbų kitoje srityje.

Praėjusių metų lapkričio viduryje Registrų centro pavaldumas iš Teisingumo ministerijos perėjo Susisiekimo ministerijos žinion. Pastaroji dabar ir yra atsakinga už naujo Registrų centro vadovo paiešką, taip pat dviejų įmonės valdybos narių atranką.

Susisiekimo ministro patarėja Vytautė Šmaižytė informavo, kad šie du nauji nariai bus renkami iki sausio 18 d. Naujo vadovo konkursas bus skelbiamas sausio 18 d.

DELFI kalbinta dabartinė laikinoji Registrų centro direktorė Ieva Tarailienė neatskleidžia, ar pati sieks užimti nuolatinio vadovo kėdę.
Ieva Tarailienė

„Tai priklausys nuo to, kokie bus keliami reikalavimai vadovo pareigybei. Jei yra reikalavimai ir juos atitinki, tada galima svarstyti apie galimybę dalyvauti. Šiandien negaliu atsakyti į klausimą, ar dalyvausiu. Reikia užsitarnauti savininko pasitikėjimą.

Dabar visos indikacijos labai teigiamos. Jaučiame, kad valdyba tikrai gilinasi, domisi, kas mes tokie, nėra neigiamo nusiteikimo tik noras bendradarbiauti ir išvesti mus iš šitos situacijos, kuri tęsiasi daugiau kaip devynis mėnesius“, – pasakojo laikinojo vadovė.

Praėjusį rugpjūtį jos pirmtakas Vaidas Valikonis DELFI pasakojo apie pradėtas įmonės reformas. Tačiau jį pakeitusi I. Tarailienė pripažino, kad jos kiek įstrigę:

„Ankstesnė valdyba buvo patvirtinusi naują įmonės struktūrą, kuri turėjo įsigalioti nuo sausio 1 dienos. Buvo pradėti parengiamieji darbai. Tiesa, iki darbuotojų atleidimo lapelių etapo nebuvome priėję.

Kai nėra nuolatinio vadovo, sudėtinga iš esmės kažką keisti. Tačiau buvo audito ataskaita ir išvados. Tos ataskaitos kontekste darėme pakeitimus. Įvyko savininko pasikeitimas. Ir dabar jų pagrindinis motyvas, kad jie nori įsigilinti.“

Pasak direktorės, dabartinė valdyba priėmė sprendimą pradėtą pertvarką pristabdyti. Esą nebuvo paneigta, kad ji bloga ar netinkama – tiesiog nori įvertinti situaciją ir tada priimti tolimesnius sprendimus.

Iš visų darbų, kurie planuoti padaryti, iki šiol buvo patvirtinta tik nauja įmonės struktūra. To reikėjo, nes prie įmonės buvo prijungti nauji registrai – pvz., Gyventojų ar Hipotekos registras.

„Buvo akivaizdžiai matyti, kad struktūra netinkama, daug funkcijų dubliuojamos. Po atlikto audito matėme, kad reikia tvarkyti. Taigi, iš esmės buvo didelis funkcijų veiklų grupavimas, daugiau orientuojantis pagal veiklas, ne tik nueinant į smulkius registrus. Taigi tas buvo pradėta. <...> Sustojome tame etape, kai reikia aiškiai įsivardinti, kiek kokiai funkcijai reikia pareigybių“, – aiškino I. Tarailienė ir nurodė, kad ji pati giminių Registrų centre neturi.

Ji pripažino, kad įmonės viešieji pirkimai ne visada buvo visiškai skaidrūs, tačiau tikisi, kad pamažu įmonė taps skaidresnė.

„Mūsų pirmas žingsnis po viešų žinių apie galimai neskaidrius pirkimus, buvo tas, kad visi įvardyti darbuotojai buvo nušalinti nuo visų pirkimo procedūrų, nuo visų sutarčių vykdymo. Turime korupcijos prevencijos grupę, jai pavesta įvertinti, nustatyti vidinę tvarką, kaip vengti tokių situacijų, ką turėtume patikrinti, kad įsitikintume, jog nėra jokių ryšių.

Be to, Registrų centre įsteigtas prevencijos pareigūno etatas, į kurį jau netrukus turėtų būti priimtas darbuotojas. Viena iš jo veiklos sričių tikrai bus dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose galbūt giliau pasiaiškinti, ką daryti, kad daugiau nepasikartotų tokie dalykai“, – aiškino direktorė.

Paklausta, kaip šiemet keisis įmonės paslaugų kaina, ji priminė, kad Registrų centro paslaugų įkainiai nustatomi vyriausybės nutarimu. Pvz., Juridinių asmenų registro įkainiai nesikeitė jau 10 metų, kitų registrų – taip pat kelerius metus.

„Tikėtina, kad 2018 m. gyventojams ir įmonėms paslaugų kaina nesikeis. Taip, skaičiuosime, teiksime siūlymus dėl kainų ateityje, bet ar bus sprendimai, viskas siesis su pernai priimto įstatymo įgyvendinimu. Realiausia, kad jo kontekste ir bus pirmasis perskaičiavimas.

Tiek valstybė, tiek privatus sektorius už tą pačią paslaugą turi mokėti tiek pat. Skirtumas tik tas, kad už paslaugas valdžios institucijoms bus mokama iš valstybės biudžeto“, – kalbėjo pašnekovė.

Anot jos, įkainiai buvo skaičiuoti tada, kai dar nebuvo tiek daug elektroninių paslaugų. Tačiau šios paslaugos pigesnės. Dokumentų išrašai ir kitos panašios paslaugos pagal sąnaudas yra iš esmės brangesni.

„Tikėtina, kad elektroninių paslaugų kainos mažės, o kitų paslaugų didės. Išrašų, duomenų teikimo paslaugos, tikėtina, kris, o duomenų registravimo gali išlikti tokios pat ar kažkiek pakilti“, – kalbėjo I. Tarailienė.

Registrų centras prognozuoja, kad visos jo 2017 m. pajamos sieks apie 39 mln. Eur.

Per 9 praėjusių metų mėnesius įmonės pajamos iš viešojo sektoriaus siekė 4 mln. eurų, o pajamos iš paslaugų privačiam sektoriui – 22 mln. Eur.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (106)