Pačios didžiausios algos Lietuvoje: kas jas gauna?

Lietuvoje yra darbuotojų, kurių oficialus atlyginimas gerokai viršija ne tik paprastų mirtingųjų, bet ir prezidentės darbo užmokestį.

„Sodros“ duomenimis, per pirmąjį 2016 m. pusmetį 145 asmenims bent vieną mėnesį buvo mokėtas darbo užmokestis kurio suma neatskaičius mokesčių viršijo 50 tūkst. Eur.

Pats didžiausias vieno mėnesio atlyginimas (kitais mėnesiais mokėtas mažesnis) pirmąjį pusmetį buvo daugiau nei 250 tūkst. eurų.

Per visus šešis pirmuosius 2016 m. mėnesius daugiausia visoje šalyje uždirbusių asmenų vidutinės algos svyravo nuo 21,4 tūkst. Eur iki 41,1 tūkst. Eur.

DELFI primena, kad šalies prezidento atlyginimas nustatytas įstatymu. Jis yra lygus politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir tarnautojų pareiginės algos 55 baziniams dydžiams. 2016 m. toks dydis yra 130,5 Eur. Taigi, šiemet prezidentės Dalios Grybauskaitės priskaičiuotas darbo užmokestis būtų 7 177,5 Eur per mėnesį.

Birželio duomenimis, šalyje buvo 241 tūkst. darbuotojų, kurių oficialios draudžiamosios pajamos siekė iki 350 Eur.

Kam dar per anksti, o kam jau per vėlai

„CV Market“ rinkodaros vadovė Raimonda Tatarėlytė DELFI komentavo, kad itin dideli atlyginimai mokami aukščiausio lygmens vadovams.

„Dažniausia tai yra tarptautinių įmonių ar didelių Lietuvos rinkoje esančių įmonių darbuotojai, paprastai vyresni nei 35 metai, turintys aukštąjį išsilavinimą.

Profesijos prasme, tai gali būti labai įvairių pakraipų specialistai, tačiau pasiekę vadovaujamas pareigas. Pavyzdžiui, verslo vadybos, ekonomikos mokslus krimtę specialistai, inžinieriai. Iš esmės žmonės, kurie pasiekė karjeros piką“, – komentavo vadovė.

Jos teigimu, šiuo metu tarp tokio dydžio atlyginimus gaunančių asmenų yra kiek daugiau vyrų nei moterų.

„Reikia pastebėti, kad itin dideli atlyginimai dažnai gali būti išmokami tik kartą metuose ar per pusmetį, mat aukšto lygio vadovai neretai gauna priedus už pasiektus rezultatus. Taigi, specialistas, kartą gavęs didžiulį atlyginimą, nebūtinai tokį gauna kiekvieną mėnesį“, – aiškino R. Tatarėlytė.

Anot jos, norint gauti didelį atlyginimą, esminis dalykas yra pirmiausia tapti savo srities profesionalu – tada žmogų vertins darbdavys, jo geis konkuruojančios įmonės, o tai padės pasididinti atlyginimą.

„Kadangi tūkstantines algas uždirba dažniausiai vadovaujančias pareigas užimantys asmenys, svarbu, kad žmogus turėtų puikias vadovavimo savybes, būtų orientuotas į tikslą, inovatyvus bei iniciatyvus. Toks žmogus bus pastebėtas vadovybės ir turės galimybę kilti karjeros laiptais.

Praktika rodo, kad dažniausiai geriausiais vadovais tampa žmonės, kurie tolygiai ir sistemingai kyla karjeros laiptais, o ne iš karto tampa direktoriais, be jokios darbuotojo patirties“, – komentavo pašnekovė.

Jos teigimu, jeigu didelį atlyginimą gaunantis darbuotojas nėra žmogus iš įmonės vidaus, jeigu jis nėra užkilęs joje karjeros laiptais, tai dažniausiai tokio aukšto rango specialistų ieškoma „galvų medžioklės“ principu.

Kitaip tariant, tokiu atveju kalbinami specialistai iš kitų, dažnai konkuruojančių ir būtinai sėkmingų įmonių. Nevengiama samdyti ir specialistų iš užsienio, ypač, jei tai tarptautinė kompanija.

Net ir didžiausi gerokai mažesni

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad ir didžiausi atlyginimai nėra dideli palyginti su pasaulinių bendrovių vadovų atlyginimais.

„Natūralu, kad įmonių vadovų arba aukštų kompetencijų, specifines žinias turinčių asmenų atlyginimai turi būti atitinkamai dideli. Ar jie yra dideli, nežinau, čia galima diskutuoti. Palyginti su Vakarų valstybių įmonių vadovų atlyginimais, ypač su JAV, Lietuvoje net ir brangiausiai apmokamų vadovų atlyginimai yra labai maži, be to, ir juos gaunančių vos keli šimtai“, – svarstė ekonomistas.

Anot jo, akivaizdu, kad Lietuva tebėra žemų atlyginimų šalis.

Esą mažas ne tik minimalus, vidutinis, bet ir didžiausias darbo užmokestis, palyginti su vakarietišku, nedidelis. Tačiau pakeisti tokią situaciją nelengva.

„Nėra vieno recepto, kuris leistų staiga padidinti ir vidutinį, ir didžiausius atlyginimus. Pirma, didžiausi atlyginimai Lietuvoje niekam nerūpi. Jei padarytume apklausą, pamatytume, kad dideliais vadovų atlyginimais gyventojai yra nepatenkinti ir norėtų, kad jie būtų mažesni. Taigi politikams nėra jokios prasmės ir motyvacijos apie tai kalbėti“, – komentavo pašnekovas.

Jo teigimu, kad padėtis pasikeistų, tektų priimti daug priemonių. Svarbus žingsnis būtų mokesčių reforma – bent suvienodinti sąlygas su esančiomis Vakarų valstybėse. Pvz., skirtingai nei Lietuvoje, daugelyje iš jų galioja socialinio draudimo įmokų lubos. T.y. nėra praktikos, kad esant ribotoms išmokoms įmokos nebūtų ribojamos.

Kita vertus, dažniausiai tokius didelius atlyginimus gali mokėti tik didelės tarptautinės organizacijos, kurios čia sukurtų didelę pridėtinę vertę ir ja galėtų dalintis su darbuotojais. Taigi, reikėtų imtis priemonių pritraukti didelius investuotojus.

„Pagal tiesioginių užsienio investicijų (TUI) pritraukimą nesame regiono lyderiai. Nors pastaruoju metu įvairiuose reitinguose atrodome neblogai, kaip investuotojams patraukli valstybė, sugebanti pritraukti nemažai projektų. Bet jei žiūrėtume į darbo vietų skaičių arba kokią dalį BVP sudaro TUI, tai matytume, kad regione esame tarp paskutinių valstybių, o ne pirmaujančių“, – kalbėjo N. Mačiulis.

Norite pareikšti savo nuomonę? Išsakyti, koks būtų jūsų svajonių atlyginimas ir kiek kartų jis didesnis už dabartinį? Rašykite su prierašu „Atlyginimas“ [e-mail]