Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė sako, kad siekiant pritraukti reikiamus specialistus, labai svarbu suprasti, jog jiems nepakanka pasiūlyti tik darbo vietą.
„Darbdaviai turėtų skelbti labai konkrečius darbo pasiūlymus, su aiškiomis finansinėmis ir karjeros perspektyvos gairėmis. O valdžios atstovai turi įvertinti, jog sugrįžtantis žmogus sprendžia ne tik darbo, bet ir gyvenamosios vietos, vaikų mokyklos ar darželio, kitų šeimos narių įsidarbinimo ar sveikatos klausimus. Emigrantui reikia priimti reikšmingą sprendimą, o aptakūs pažadai apsisprendimui nepadeda“, – apie kompleksinio požiūrio svarbą kalba pašnekovė.
Sugrįžę emigrantai galėtų pagyvinti regionų ekonomiką
M. Jankauskienė sako, kad šių metų pradžioje buvo paskelbtas tyrimas apie reikšmingai pasikeitusią emigrantų nuostatą dėl grįžimo į Lietuvą: „Šiuo metu ateitį su Lietuva sieja net 55 proc. emigrantų. Tai 15 proc. daugiau nei prieš trejus metus. Įdomu ir tai, kad dažniau apie grįžimą svarsto tie, kurie svetur gyvena daugiau nei 10 metų ir turėjo daug galimybių integruotis kitoje šalyje.“
Pašnekovė pranešime atkreipia dėmesį, kad vis daugiau svajojančių sugrįžti norėtų įsikurti ne didmiesčiuose, bet regionuose: „Palyginus su ankstesne apklausa, 2,2 proc. sumažėjo norinčių gyventi didžiuosiuose miestuose ir 2,9 proc. padaugėja norinčių gyventi regionuose.“
Vienas iš tokių regionų, kuriame fiksuojamas ne tik darbo vietų, bet ir gyventojų skaičiaus augimas, yra Kauno rajonas. Rajono meras Valerijus Makūnas sako, kad remiantis naujausiais Registrų centro duomenimis, Kauno rajonas jau pasiekė 113 tūkst. gyventojų ribą.
„Tai viena sparčiausiai augančių savivaldybių šalyje. Vien 2022 metais paaugome beveik 6 tūkstančiais gyventojų. Augimas vyksta ir dėl gimstamumo, ir dėl migracijos – tiek vidinės, tiek tarptautinės. Kilus karui Ukrainoje, priglaudėme maždaug 2500 karo pabėgėlių.
Anksčiau dirbę svetur mūsų tautiečiai taip pat grįžta ir noriai kuriasi Kauno rajone, dažniausiai renkasi būstus Užliedžių, Domeikavos, Karmėlavos, Raudondvario seniūnijose“, – džiaugiasi pašnekovas.
Traukos objektas – Kauno LEZ
Kaip vieną pagrindinių priežasčių, kodėl dirbti ir gyventi Kauno rajone tampa itin patrauklu, V. Makūnas įvardija faktą, jog čia yra įsikūrusi didžiausia Laisvoji ekonominė zona (LEZ), buvo aiškinama spaudos pranešime.
Lietuvoje, kurioje veikia tokios visame pasaulyje garsios įmonės, tokios kaip „Continental“, „Hollister Incorporated“, „Hella“.
„LEZ yra įsikūrę apie šimtas vietos ir užsienio įmonių, kuriose dirba daugiau nei šeši tūkstančiai žmonių, o bendra projektų investicijų vertė siekia 1,35 mlrd. Eur.“, – sako Kauno rajono meras.
Ir džiaugiasi, kad LEZ tampa traukos centru: „Nors šiuo metu didžiąją LEZ dirbančiųjų dalį sudaro Kauno miesto ir Kauno rajono gyventojai, tačiau nemažai dirbančiųjų atvyksta ir iš Jonavos, Raseinių, Kaišiadorių savivaldybių ir Vilniaus.“
Kauno LEZ įsikūrusių įmonių „Continental Automotive Lithuania” ir „Continental Autonomous Mobility“ vadovas Shayan Ali patikina, jog įmonė iš tiesų dairosi specialistų ir už Kauno rajono, ir už šalies ribų. Pasak jo, įmonėje jau dirba apie 800 darbuotojų.
„Žadame ir toliau stabiliai augti po kelis šimtus darbuotojų kasmet iki užsibrėžto 1500 darbuotojų skaičiaus“, – ilgalaikiais ateities planais dalijasi pašnekovas. Ir tokių įmonių Lietuvoje yra nemažai.
Didžiausia vertybė – kvalifikuoti darbuotojai
Vardindamas priežastis, kodėl įmonė nusprendė investuoti Lietuvoje, Sh. Ali įvardija ir verslui palankią aplinką, ir mokslinį potencialą. Tačiau ypač pabrėžia, kad būtent žmonės yra didžiausia vertybė: „Darbuotojai čia ne tik kvalifikuoti, bet ir motyvuoti dirbti bei tobulėti technologijų srityje.“
Tiesa, tam tikrų sričių darbuotojų net ir patiems geidžiamiausiems darbdaviams rasti pavyksta ne visuomet labai greitai.
„Tikrai susiduriame su iššūkiais ieškodami kokybės kontrolės ir įrenginių priežiūros specialistų. Taip pat labai trūksta patyrusių inžinierių ir technikų, galinčių dirbti su gamybos įrenginių priežiūra“, – vardija pašnekovas.
Ir sako, kad įmonė dairosi specialistų ir už Kauno rajono, ir už šalies ribų.
„Su kolegomis iš kitų elektronikos gamybos įmonių skaičiavome, kad atsižvelgdami į visų mūsų planus, matome, jog Kauno regione reikės dar kelių tūkstančių elektronikos specialistų. Tai paskatino mus iš naujo įvertinti savo strategijas ir ieškoti naujų idėjų, kad galėtume prisidėti prie specialistų techninių žinių ugdymo, reikalingų mūsų veiklai.“
Vytautas Petružis, Kauno LEZ valdymo bendrovės generalinis direktorius įsitikinęs, kad tiesioginės užsienio investicijos tikrai prisideda prie Kauno regiono teigiamų demografinių rodiklių.
„Tai, kad Kauno rajone auga gyventojų skaičius, žinoma, nėra tik Kauno LEZ veikiančių įmonių nuopelnas, tai viso regiono politikos rezultatas. Pagaliau turime tokią aplinką ir sąlygas, kurios motyvuoja kompetentingus specialistus grįžti į Kauno regioną ir iš užsienio. Kadangi čia įsikūrę verslai kuria aukštos pridėtinės vertės gamybą, jie gali pasiūlyti konkurencingus atlyginimus, kurie, beje, pranoksta Lietuvos vidurkį, ir viliojančias karjeros galimybes“, – vardija pašnekovas.
Tiesa, Kauno rajono meras neslepia, jog sparti LEZ plėtra vietos gyventojams sukuria ir tam tikrų iššūkių, todėl savivaldybė pagal galimybes investuoja į infrastruktūrą, ieško bendrų sprendimų su LEZ veikiančių įmonių vadovais, kaip ją pagerinti.
„Jau yra sukurta daugiau nei 2500 naujų vietų darželinukams, renovuojami stadionai, mokyklos, statomos naujos ugdymo įstaigos“, – sako jis.
V. Makūnas atkreipia dėmesį, jog LEZ įsikūrusių įmonių nauda neapsiriboja investicijomis, kuriamomis darbo vietomis ir sumokamais mokesčiais, bet ir teikia naudą vietos bendruomenėms: „Įmonės perka daug žaliavų, paslaugų ir ilgalaikio turto. Daugiau nei trečdalis šių poreikių patenkinama vietinių tiekėjų dėka, kurie savo ruožtu prisideda prie regiono ir visos šalies ūkio augimo.“