Pasak jų, dėl reformos gali padidėti mokesčių teisingumas, tačiau ji neužtikrins pakankamo viešojo sektoriaus bei socialinių paslaugų finansavimo.
„Dabar svarstoma mokesčių reforma nekelia tikslo finansiškai sustiprinti valstybę, t. y. papildyti valstybės biudžetą. O tai yra būtina“, – ekspertų grupės išplatintame pranešime sako R. Lazutka.
Anot jų, dėl Lietuvos mokesčių sistemoje galiojančių ypatumų į valstybės biudžetą surenkama gerokai mažesnė mokestinių pajamų dalis nei Europos Sąjungos vidurkis.
„Todėl ateityje bus sudėtinga pilnavertiškai finansuoti viešąsias paslaugas“, – teigiama pranešime.
Jame pažymima, kad Lietuvos pajamos iš mokestinių pajamų ir socialinių įmokų pernai siekė 32,1 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), o ateityje šis santykis mažės. Tuo tarpu nekilnojamojo turto mokesčio surenkama 7 kartus mažiau nei ES vidurkis (0,3 proc. lyginant su BVP), kapitalo mokesčių – beveik dvigubai mažiau (4,2 proc. nuo BVP, kai ES vidurkis – 8,2 proc.)
„Pasaulio bankas išskyrė, kad Lietuvoje taikomi net 72 būdai apskaičiuoti pajamų mokestį (tai priklauso nuo veiklos rūšies, darbo santykių pobūdžio ir kitų dalykų). Tarptautinis valiutos fondas šią savaitę dar kartą akcentavo, jog būtina plėsti turto, kapitalo bei aplinkosaugos mokesčių bazę“, – rašoma ekonomistų komentare.
Jie taip pat akcentuoja, jog dėl per mažo viešojo sektoriaus finansavimo, Lietuva jau susiduria ir ateityje susidurs su kvalifikuotų žmonių trūkumu: „Todėl sunku tikėtis esminio sveikatos paslaugų pagerėjimo (pavyzdžiui, iki 2030 m. trūks apie 3000 slaugytojų), švietimo sistemoje jau dabar jaučiamas kvalifikuotų mokytojų stygius. Panašios problemos vyraus ir kitose viešojo sektoriaus srityse.“
Dar pažymima, kad surenkant per mažai mokestinių pajamų, valstybė negali skirti pakankamai išteklių pajamų nelygybės, skurdo rizikos ir kitoms socialinėms problemoms spręsti.
Pasak ekspertų, pajamų nelygybė Lietuvoje išlieka tarp didžiausių ES (penktadalio daugiausiai ir penktadalio mažiausiai uždirbančių asmenų pajamos skiriasi daugiau nei 6 kartus), 37,7 proc. pensininkų ir 38,9 proc. neįgaliųjų gyvena ties skurdo riba.
„Dėl per mažų mokestinių pajamų Lietuva kol kas nepajėgi skirti didesnio finansavimo socialinei sferai“, – rašoma komentare.
Ekonomistų teigimu, jei siūlomi pakeitimai įsigaliotų, į valstybės biudžetą būtų surinkta apie 100 mln. eurų papildomų pajamų. Tuo metu vien brangstant skolinimuisi, valstybės skolos aptarnavimo išlaidos per išaugs nuo 335 mln. šiemet iki 825 mln. 2026 metais, skaičiuoja ekspertai.
Savo pranešime jie siūlo atsižvelgti į Europos Komisijos, Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko išvadas ir orientuotis į ilgalaikių ekonominių-socialinių Lietuvos problemų sprendimą.
ELTA primena, kad Vyriausybės teikiamoje mokesčių reformoje numatomi keturi Finansų ministerijos inicijuojami įstatymų pakeitimai bei trys – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Juose – pokyčiai individualia veikla užsiimantiems žmonėms, lengvatų reguliavimas, Nekilnojamo turto mokesčio įstatymo pakeitimai bei minimalios nedarbo socialinio draudimo išmokos nustatymas.
Taip pat, prie mokesčių reformos projekto įtrauktas ir prezidento Gitano Nausėdos siūlymas didinti prokurorų atlyginimus.
GPM įstatymo pokyčiai – pasikeitę mokesčių tarifai, peržiūrimos lengvatos
Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo projektu siūloma peržiūrėti pajamų mokesčio tarifus, taip pat keisti individualios veiklos apmokestinimo sąlygas ir peržiūrėti mokesčių lengvatas numatant dovanų iš artimųjų asmenų ribojimus.
Didžiausią diskusiją ir prieštaravimus valdančiosios koalicijos gretose kelia siūlomas individualios veiklos apmokestinimas – nuo 2026 m. numatomas 20 proc. GPM tarifas, vietoje buvusių 15 proc. Taip pat GPM įstatymo projekte numatoma nuo 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) iki 180 VDU padidinta bendrų metinių gyventojo pajamų riba, kurią viršijus taikomas didesnis papildomas 7 proc. pajamų mokesčio tarifas. Tuo tarpu papildomu 5 proc. GPM apmokestinti numatoma pajamas, siekiančias nuo 60 iki 120 VDU.
Taip pat siekiama atsisakyti GPM lengvatų ilgalaikėms gyvybės draudimo ir pensijų fondų įmokoms bei supaprastinti pajamoms iš investavimo taikomą apmokestinimo režimą įvedant naują priemonę – investicinę sąskaitą.
Įstatyme siūloma ir riboti dovanas iš artimųjų asmenų. Vietoje anksčiau buvusių neapmokestinamų dovanų, nepriklausomai nuo vertės, dabar siūloma apriboti jas iš artimųjų asmenų iki 300 tūkst. eurų. Seimo Teisės departamentas tame įžvelgė neatitikimą Konstitucijai, nes visas artimųjų dovanas mokesčių reformos pakete siūloma apmokestinti, o žemės ūko veikloje naudojamo turto apmokestinti nenumatoma.
Pelno mokesčio įstatyme – momentinis ilgalaikio turto nusidėvėjimas
Pelno mokesčio įstatymo (PMĮ) projektu siūloma suteikti visam verslui teisę taikyti momentinį tam tikro ilgalaikio turto nusidėvėjimą ir pratęsti papildomiems 5 metams pelno mokesčio lengvatas investiciniam projektui bei filmų gamybai.
Numatoma padidinti registravimosi PVM mokėtojais ribą
PVM įstatymo projektu siūloma padidinti registravimosi PVM mokėtojais ribą nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst. eurų ir išplėsti socialinių paslaugų neapmokestinimo PVM apimtį.
Vidutinis nekilnojamo turto mokestis už gyvenamąjį būstą – 16 eurų per metus
Teikiamas ir nekilnojamo turto mokesčio įstatymo (NTMĮ) projektas, kuriuo siūloma nustatyti minimalų nekilnojamojo turto mokesčio 0,5 proc. tarifą vėjo elektrinėms, o visam fizinių asmenų nekilnojamam turtui, naudojamam pajamoms iš žemės ūkio veiklos uždirbti, taikyti lengvatinį mokesčio tarifą.
NTMĮ įstatymo projekte padidinta fizinio asmens pagrindinio gyvenamojo būsto neapmokestinimo riba nuo 1 iki 1,5 nekilnojamojo turto verčių medianos, t. y. siūloma neapmokestinti pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės dalies, neviršijančios 1,5 savivaldybės, kurioje yra nekilnojamasis turtas, nekilnojamojo turto verčių medianos.
Priėmus NTMĮ pakeitimus, vidutinis mokestis už gyvenamąjį būstą gyventojui siektų 16 eurų per metus, surinktos pajamos būtų skiriamos savivaldybėms. Tvirtinama, kad du trečdaliai žmonių mokesčio nemokės.
NTMĮ projekte siūloma, kad fizinio asmens pagrindinis gyvenamasis būstas (jo mokestinė vertė) būtų apmokestinamas taikant progresinį apmokestinimą – dalis, iki 1,5 savivaldybės NT verčių medianos, būtų neapmokestinama. Daliai, tarp 1,5 ir 2 savivaldybės NT verčių medianų, būtų taikomas 0,06 procento mokesčio tarifas. Galiausiai daliai viršijančiai 2 savivaldybės NT verčių medianas, būtų taikomas 0,1 procento mokesčio tarifas.
SADM siūlo nustatyti minimalią nedarbo socialinio draudimo išmoką
Savo pasiūlymų rinkinį pakete numato ne tik Finansų, bet ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projektu siūloma plėsti nedarbo socialinio draudimo sistemos aprėptį, įtraukiant papildomas savarankiškai dirbančių asmenų grupes į nedarbo socialinio draudimo sistemą ir trumpinant minimalaus nedarbo socialinio draudimo stažą nuo 12 mėn. per pastaruosius 30 mėn. iki 9 mėn. per pastaruosius 30 mėnesių.
Tuo tarpu Nedarbo socialinio draudimo įstatymo projektu, siekiant, kad padidėtų mažiausias nedarbo socialinio draudimo išmokas gaunančių bedarbių galimybės patenkinti būtiniausius asmeninius vartojimo poreikius, SADM siūlo nustatyti minimalią nedarbo socialinio draudimo išmoką, atitinkančią 5 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžius – šiais metais tai būtų 245 eurai.
Atsižvelgiant į tai, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir Nedarbo socialinio draudimo įstatymo projektuose yra numatomas šeimynos dalyvių draudimas nedarbo socialiniu draudimu, Užimtumo įstatymo projektu siūloma panaikinti nustatytą išimtį, leidžiančią šeimynos dalyviui įgyti bedarbio statusą nenutraukus veiklos.