„Turiu apgailestauti, deja, labai gerų žinių neturiu, Lietuva ir jos įsisavinimo tendencijos prastėja, įsisavinimas lėtėja", – sakė ji.

Anot komisarės, 2004 metais Lietuva pirmavo, 2005 metais buvo per vidurį, o praėjusiais metais atsidūrė kone sąrašo pabaigoje. Pagal Sanglaudos fondo lėšų įsisavinimą Lietuva buvo 8 vietoje, o struktūrinių fondų – 6-oje, taigi bendrai Lietuva užima 7 vietą iš keturiolikos ją gavusių valstybių.

„Lietuva kasmet ritasi žemyn. Būtina papildomą dėmesį skirti gamtos apsaugos įsisavinimo sričiai, užimtumo skatinimo, žinių ekonomikos ir kitoms sritims, kurios liečia investicijas į žmogų ir investicijas į švietimą ir mokslą. Šios sritys atsilieka labiausiai, be abejo, tai yra nekokia žinia", – sakė D. Grybauskaitė.

Premjeras taip pat pripažino, kad paramos įsisavinimo tempai netenkina.

„Kalta yra biurokratija, kai kurios mūsų žinybos per daug apsidraudžia, nors, aišku, reikia, kad viskas būtų pasisavinama skaidriai", – po susitikimo su komisare sakė G. Kirkilas.

Jis sakė paskirsiantis koordinatorių, kuris papildomai kuruosiąs ES lėšų įsisavinimą.

„Manau, kad tendencija tikrai pagerės, nes mes įdėmiai kontroliuosime šį procesą", – tvirtino premjeras.

G. Kirkilas sakė, kad daugiausiai problemų įsisavinant ES lėšas kyla Aplinkos, Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ministerijų kuruojamose sferose.

2007–2013 m. struktūrinė parama Lietuvai sudaro 23 mlrd. Lt , o visa Lietuvai skirta ES parama – apie 36 mlrd. Lt.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją