Nuo šių metų pradžios Vokietijoje įsigaliojo tam tikri slaugos reformos pakitimai. Pavyzdžiui, priežiūros ir pagalbos namų ūkyje paramos iš valstybės gali tikėtis ir senatvine demencija sergantys vyresnio amžiaus žmonės.
Nors didesni reformos pasikeitimai įsigalios tik nuo 2017 m., jau ir dabar vokiška žiniasklaida teigia, kad einama geru keliu.
„Jau ir tai (parama demencija sergantiems žmonėms – red.) yra pasiekimas, nes klasifikuojant neįgalumo lygį jie iki šiol buvo diskriminuojami fizinę negalią turinčių asmenų atžvilgiu“, - rašo „Spiegel“.
Slaugos draudimo įmokos dydis Vokietijoje nuo 2015 m. pakilo nuo 0,3 proc. iki 2,35 proc. (vaikų neturintiems – iki 2,6 proc.), dalis pajamų keliaus į vadinamuosius slaugos kaupimo fondus.
Kartu Vokietijoje kyla slaugos draudimo išmokos - nuo 2,67 iki 4 proc.
Nors socialinių paslaugų ir labdaros organizacijos teigia, kad šis padidėjimas nekompensuoja tikro kainų ir darbo užmokesčio augimo, vis dėlto slaugos paslaugas teikiantys lietuviai taip pat gali tikėtis kylančio užmokesčio.
Slaugos pašalpos Vokietijoje
| Pašalpos mėnesiui | ||||
| Riboti kasdieniniai įgūdžiai | I neįgalumo lygis | II neįgalumo lygis | III neįgalumo lygis | |
| Slaugos pašalpa | 123 € | 244 € | 458 € | 728€ |
| Slaugos išmokos | 231 € | 468 € | 1144 € | 1612 € |
| Priežiūra dieną/naktį | 231 € | 468 € | 1144 € | 1612 € |
| Stacionari priežiūra | 0 | 1064 € | 1330 € | 1612 € |
Dirba ne slaugėmis, bet namų tvarkytojomis
Prieš dvidešimt metų į Vokietiją išsikrausčiusi ir įmonę „Samata“ įsteigusi Eglė Borchardt teigė, kad dažnai iš Lietuvos į Vokietiją išvykstančios lietuvės neturi reikalingo slaugių išsilavinimo, todėl vokiečių namuose dirba kaip namų tvarkytojos: seniems žmonėms padeda nuvykti į parduotuvę, tvarko namus, su jais bendrauja, tačiau medicinos paslaugas atvyksta suteikti vokiečių slaugai.
Lietuvė pasakojo, kad šiame versle sukasi dar tik metus, tačiau viskas labai gerai klostosi.
„Iš pradžių galvojau, kad tik po pusmečio pajusime, ar verslas įsivažiuoja, tačiau jau po pirmo mėnesio turėjome klientų“, - kalbėjo moteris.
Pasak jos, šiuo metu įmonė priežiūros darbuotojais yra aprūpinusi apie 20 vokiškų namų. Į Vokietiją išvykusiems lietuviams siūlomas maždaug 3000-4000 Lt/mėn. (870-1160 eurų) atlyginimas. Tiesa, dauguma iš Lietuvos išvažiavusių darbuotojų – moterys.
„Kažkodėl vokiečiai nenori vyrų, nors kartais moteriai gali būti labai sunku pakelti ar paversti sunkesnį žmogų, - pasakojo E. Borchardt.
E. Borchardt vardija, kodėl Vokietijos gyventojai mielai renkasi darbuotojus iš Rytų Europos. Didžiausias pranašumas – kaina. Samdant tikrus slaugus iš Vokietijos senyvo amžiaus žmonėms tenka mokėti bene du kartus daugiau.
„Bet teko girdėti, kad darbuotojai iš Rumunijos sutinka dirbti ir dar už mažiau nei lietuviai“, - kalbėjo pašnekovė.
E. Borchardt teigė, kad į Vokietiją dirbti išvažiuojantys lietuviai yra apgyvendinami žmogaus, kuriam reikalinga priežiūra, namuose, pagal sutartį jiems taip pat turi būti užtikrinamas maitinimas ir kelionė iš Lietuvos.
„Daugiausia išvažiuoja apie 50 metų moterys: pardavėjos, buvusios verslininkės... Kai pabando darbą čia, sako, kodėl turėtų dirbti Lietuvoje tą patį darbą už tris kartus mažesnį atlyginimą“, - pridūrė pašnekovė.
E. Borchardt teigė, kad kylant kainoms Vokietijoje ir įsigaliojus pakeitimams slaugos srityje, moteris šiemet taip pat bando padidinti kainas vokiečiams, kuriems surandami prižiūrėtojai.
„Kai kainos Vokietijoje pakilo, tai manau bus dar didesnė paklausa iš Vokietijos priežiūros darbuotojams. Kol kas to pati dar nejaučiu, bet garantuoju, kad taip bus. Darbuotojai taip pat nuo sausio tikisi didesnio atlyginimo. Klientams stengiamės nors 100 eurų pakelti kainą“, - aiškino lietuvė.
Pati verslininkė gyvena Berlyne, tačiau daugiausia klientų turi – Bavarijoje.
„Jau turime dirbančių apie 40 moterų“, - sakė ji.
Galėtų darbą pasiūlyti kelioms dešimtims lietuvių
Senelių priežiūros paslaugas teikiančios įmonės „Vyturėlis“ įkūrėjas Darius Vyturys teigė, kad susidomėjimas darbu Vokietijoje pakankamai didelis.
Paprastai, pasak jo, į Vokietiją išvažiuoja dirbi žmonės, mokantys vokiečių kalbą.
„Tačiau vieša paslaptis, kad yra ir nelegaliai išvažiuojančių, kurie nei kalbos nemoka, nei patirties turi“, - kalbėjo pašnekovas.
D. Vyturys, paklaustas apie Vokietijoje siūlomą atlyginimą prižiūrint vyresnio amžiaus gyventojus, taip pat užsiminė apie 1000 eurų siekiančią sumą.
„Dabar galėčiau apie 40 darbuotojų pasiūlyti darbą“, - tikino D. Vyturys.
Siūlo dirbti ir Norvegijoje
Slaugos ar senelių priežiūros darbus lietuviai renkasi atlikti ne tik Vokietijoje. Viena iš taip pat patrauklių šalių dėl didelių atlyginimų yra Norvegija.
UAB „Medicinos personalas“ direktorius Paulius Samoška pastebi, kad Norvegijoje bendrosios praktikos slaugytojų trūkumas jaučiamas.
„Manau, ateityje bus jaučiamas dar stipriau. Tačiau Norvegijoje yra daug dirbama su išmaniosiomis medicinos technologijomis, kurios nutolintų vyresnių žmonių persikėlimą į slaugos namus. Kiekvieni metai, kai vyresnio amžiaus žmogus praleidžia namuose savarankiškai ar su pagalba nuotoliniu būdu, taupo valstybės lėšas, kurias reikėtų naudoti personalui išlaikyti“, - kalbėjo P. Samoška.
Pašnekovas teigė, kad jo įmonė darbuotojų Norvegijos rinkai ieško dar neseniai, tačiau susidomėjimas jaučiamas didelis.
„Kandidatų tikrai yra pakankamai. Daug specialistų kreipiasi, tačiau ne visi atitinka mūsų keliamus reikalavimus dėl išsilavinimo. Daug kandidatų, kurie dar nėra buvę Norvegijos slaugos namuose, šiek tiek skeptiškai žiūri į slaugymą, tačiau parodžius, paaiškinus apie esamas sąlygas, apie suteiktas priemones ir aplinką darbo metu, kuriame fizinis darbas yra sumažinamas minimaliai, nuomonė pasikeičia“, - teigė jis.
Paklaustas apie bendrosios praktikos slaugytojų atlyginimus P. Samoška pradėjo skaičiuoti. Pirmiausia atlyginimas gali skirtis priklausomai nuo išdirbto laiko, savivaldybės, kurioje dirbama, ir konkretaus darbdavio.
Pašnekovas taip pat akcentavo, kad Lietuvoje, kalbant apie atlyginimus Norvegijoje, paprastai kalbama apie užmokestį prieš mokesčius, tačiau šie gali atimti daugiau nei trečdalį viso atlyginimo.
Kaip teigė pašnekovas, pagal 2014 m. nustatytus Norvegijos tarifus metinė pradedančio slaugytojo alga svyruoja apie 364 500 Norvegijos kronų (NOK) (apie 40 tūkst. eurų).
“Tad padalinus iš valandų skaičiaus per metus (1846), valandinis užmokestis – apie 197 NOK (apie 22 eurus) prieš mokesčius. Nuo brutto algos reikėtų atimti apie 36 proc. Mokesčių bei nepigias pragyvenimo išlaidas, kurios gali siekti apie 10 tūkst. NOK (1,1 tūkst. eurų) per mėnesį. Sukonkretinus atlyginimas gali siekti apie 37 000 NOK (apie 4 tūkst. eurų), tačiau atmetus mokesčius ir pragyvenimo išlaidas liktų apie 15 000 NOK (apie 1,6 tūkst. eurų)”, - skaičiavo pašnekovas.
P. Samošta vardijo, kad norintys bendrosios praktikos slaugytojais dirbti Norvegijoje turi turėti bendrosios praktikos diplomą bei galiojančią licenciją. Slaugytojų padėjėjams taikomi mažesni reikalavimai.