„Po klausimo aptarimo komitetuose, nuspręsta tęsti diskusijas kituose komitetų posėdžiuose ir sprendimo projekto kitos savaitės tarybos posėdžiui neteikti“, – Eltai sakė ji.
A. Zuokas buvo pasidalinęs informacija, kad pakoregavus rinkliavas, automobilio stovėjimo mėlynojoje zonoje 1 val. įkainis išaugtų nuo 2,5 eurų iki 5 eurų, raudonojoje zonoje nuo 1,5 eurų iki 3 eurų, geltonojoje zonoje nuo 0,6 euro iki 1,2 eurų, o žaliojoje nuo 0,3 euro iki 0,6 euro.
Kartu su rinkliavos zonų kainų pokyčiais siūloma koreguoti vietinės rinkliavos zonų galiojimo laiką. Mėlynoje zonoje apmokestinimas galiotų visą parą, geltonoje – pirmadieniais–penktadieniais nuo 8 iki 20 val., žalioje – pirmadieniais–penktadieniais nuo 8 iki 18 val. Raudonoje zonoje pokyčiai neplanuojami ir rinkliavos zona galiotų pirmadieniais–šeštadieniais nuo 8 iki 22 val.
Taip pat, pasak „Susisiekimo paslaugų“, kadangi rinkliavos zonos išdėstytos nenuosekliai, siūloma mėlynąją zoną sumažinti tik iki Senamiesčio, bet išplėsti raudonąsias ir geltonąsias zonas. Teigiama, kad taip būtų išvengta atvejų, kai žaliosios ir mėlynosios zonos ribojasi.
G. Vasiliauskaitė aiškino, kad pokyčiai dėl rinkliavos už automobilių stovėjimą mieste brendo jau kurį laiką.
„Pirmiausia, Vilniaus savivaldybės taryba yra patvirtinusi Darnaus judumo planą. Jame keliamas ambicingas tikslas – siekti, kad 2030 metais kelionės automobiliais, viešuoju transportu ir pėsčiomis sudarytų maždaug lygias dalis. Šiuo metu pėsčiomis ir viešuoju transportu kelionės sudaro po maždaug ketvirtadalį visų kelionių mieste, o automobiliu vyksta kas antra gyventojų kelionė. Taigi nepaisant sparčiai tobulinamos pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūros ir didinamo viešojo transporto patrauklumo, automobilis vilniečiams, renkantis keliavimo būdą mieste, išlieka pasirinkimu numeris vienas“, – sakė ji.
„Susisiekimo paslaugų“ atstovė pridūrė, kad smarkiai kitus kelionių būdus lenkiantis kelionių automobiliu skaičius lemia itin didelį poreikį parkavimo vietoms, ypač centrinėje miesto dalyje.
„Didelėje dalyje šiuo metu apmokestintų parkavimo vietų užimtumas siekia 85 proc. ir daugiau, vairuotojams tenka sukti ratus aplink norimas, bet nuolat užimtas stovėjimo vietas, dėl to didėja tarša, kyla papildomos spūstys piko metu. Esamas rinkliavos dydis nepadeda spręsti šios problemos – žaliosios ir geltonosios zonų tarifai nebuvo peržiūrėti ir keisti nuo 2005 metų, o mėlynosios ir raudonosios – nuo 2017 metų. Taigi iš esmės esami mokesčiai už parkavimą nebeatitinka realios ekonominės situacijos ir nemažina stovėjimo vietų užimtumo“, – sakė ji.
G. Vasiliauskaitė nurodė, kad siūlymų, kurių pateikimas tarybai kol kas atidėtas, tikslas – reguliuoti transporto priemonių srautus dažno gyventojų susibūrimo vietose, skatinti rinktis alternatyvius transporto būdus, gerinti gyvenamosios aplinkos kokybę, mažinant taršą, geriau valdyti transporto srautus.
„Pokyčiai iš esmės nukreipti į tris aspektus: kainų peržiūrėjimą, rinkliavos zonų ribų keitimą ir laiko, kuomet taikomas mokestis už stovėjimą, koregavimą. Jei siūlymai būtų patvirtinti, mėlynosios zonos ribos sumažėtų, o mokestis joje būtų taikomas visą parą, raudonosios zonos ribos būtų išplėstos, joje rinkliavos taikymo laikas nesikeistų, taip pat koreguotųsi geltonosios ir žaliosios zonų ribos, bet mokestis jose būtų taikomas tik darbo dienomis. Bendra apmokestinta miesto teritorija nesikeistų, taip pat išnyktų rinkliavos dydžio netolygumai, kai, pavyzdžiui, vienoje gatvės pusėje yra mėlynoji zona, o kitoje – geltonoji. Brangiausioje – mėlynojoje – zonoje rinkliavos dydis būtų toks pat, koks jau kurį laiką taikomas Rygoje“, – Eltai sakė ji.
