DELFI šaltinių duomenimis, tik trijų markių vilkikai dėl galimai kontrabandai įrengtų degalų talpų gali būti tikrinami bet kuriuo paros metu. Dar dviejų markių mašinų gamintojai patikrai reikalingą informaciją Lietuvos muitininkams duoda tik darbo valandomis. O amerikietiški vilkikai, pasirodo, yra geriausia priemonė degalų kontrabandai. Visa tai oficialiai patvirtina Muitinės departamentas.
Žinai taisykles – gali žaisti
Viskas atsiremia į vilkikų gamyklines charakteristikas – informaciją apie tai, kokia transporto priemonė paliko gamyklą, kiek ir kokios talpos degalų bakų ji turėjo ir t.t. Aptikus neatitikimų tarp gamyklinės charakteristikos ir realios vilkiko būklės, muitininkai gali detaliai patikrinti vilkiką ir, aptikus leistinas normas viršijantį degalų kiekį, jį apmokestinti. Tačiau tokios pareigūnų galimybės tiesiogiai priklauso ne tik nuo tikrinamo vilkiko markės, bet ir nuo laiko, kuriuo vilkikas pasiekia kontrolės postą.
Muitinės departamento Pažeidimų prevencijos skyriaus viršininkas Šarūnas Ramanauskas DELFI patvirtino, kad gamyklines charakteristikas bet kuriuo paros metu pareigūnams teikia tik trijų markių automobilių gamintojai.
„Lietuvos muitinė techninius automobilių duomenis bet kuriuo paros metu gauna iš „Mercedes Benz“, „Scania“ ir „Volvo“ gamintojų transporto priemonių kompiuterinių duomenų bazių“, - teigė Š. Ramanauskas.
Degalų kontrabandai galima parinkti ir laiką
Muitininkai gali tikrinti ir dar dviejų gamintojų automobilius. Tiesa, tik tokiu atveju, jei į postą jie atvažiuoja darbo valandomis.
„Daf“ ir „Renault“ įmonių atstovai duomenis teikia darbo dienomis (darbo valandomis) pagal muitinės postų tiesioginius paklausimus elektroniniu paštu“, - pripažino Š. Ramanauskas.
O labiausiai muitininkams neparankūs amerikietiški vilkikai. Jų gamintojai Muitinės departamentui apskritai neteikia informacijos apie savo pagamintų mašinų gamyklines charakteristikas.
„JAV pagamintų krovininių automobilių gamintojai tokios informacijos neteikia“, - sakė Š. Ramanauskas.
DELFI žiniomis, tarp informacijos neteikiančių gamintojų yra ir „Man“, su problemomis pareigūnai susiduria ir tikrinant „Iveco“ vilkikus. Š. Ramanauskas to nepaneigė. Tiesa, Muitinės departamentas nesėdi rankų sudėjęs – su gamintojais deramasi dėl bendradarbiavimo.
„Šiuo metu bendradarbiaujama su „Iveco“ atstovybe, kad muitinės pareigūnai informaciją apie techninius šios įmonės automobilius gautų bet kuriuo paros metu“, - teigė pašnekovas.
Svarbūs įrankiai prieinami ne visada
Š. Ramanausko teigimu, prieiga prie gamyklinių transporto priemonių charakteristikų – vienas svarbiausių įrankių kovoje su degalų kontrabanda.
„Muitinės pareigūnai atlieka lengvųjų ir krovininių automobilių kuro bakuose gabenamų degalų muitinį tikrinimą vadovaudamiesi Europos Sąjungos teisės aktų nuostata, kad degalus transporto priemonėse, įvažiuojančiose į Bendrijos muitų teritoriją, galima įvežti tik standartiniuose kuro bakuose. Duomenis apie automobiliuose sumontuotus kuro bakus muitinės pareigūnai gauna iš automobilių gamintojų duomenų bazių. Tai, kad informacijos gavimas iš skirtingų automobilių gamintojų yra nevienodas, lemia kelios priežastys – tai ir techninės informacinių sistemų galimybės, ir įmonių nusiteikimas geranoriškam bendradarbiavimui“, - aiškino pareigūnas.
Anot jo, kuomet įtarimų sukelia vilkikas, kurio gamyklinių duomenų gauti neįmanoma, tenka imtis kitų priemonių.
„Tiesioginė prieiga prie automobilių gamintojų duomenų bazių – viena operatyviausių priemonių gauti automobilio gamyklinius duomenis, tačiau ne vienintelis informacijos šaltinis. Jeigu nėra galimybės naudotis automobilių gamintojų duomenų bazėmis, kuro gabenimo kontrolė užtikrinama kitais būdais – rašomi užklausimai, bendraujama su įmonių vadovais, keičiamasi informacija su kitų valstybių muitinėmis, naudojamasi automobilių kataloguose pateiktais duomenimis. Tuomet muitinės patikra užtrunka ilgiau“, - ramino Muitinės departamento Pažeidimų prevencijos skyriaus viršininkas.
Pagalbos ieško Vyriausybėje
Dėl spragų kontrabandai Muitinės departamentas kreipėsi į visą būtį institucijų. Muitininkai pasigenda ir vežėjų geranoriškumo.
„Siekdami užtikrinti efektyvią kuro gabenimo kontrolę ir operatyviai gauti šiai patikrai reikalingus duomenis iš automobilių gamintojų atstovų Lietuvoje, muitinės pareigūnai kreipėsi į Finansų, Susisiekimo, Užsienio reikalų ministerijas bei Ministro pirmininko tarnybą. Muitinės pareigūnų nuomone, vežėjus atstovaujančios asociacijos taip pat turėtų būti suinteresuotos, kad muitinės pareigūnai kontrolei būtiną informaciją gautų kuo operatyviau, kad greičiau būtų atliktas muitinis tikrinimas“, - sakė Š. Ramanauskas.
Turėdami tokias ribotas galimybes, muitininkai už „papildomus“ degalus vilkikuose pernai surinko daugiau kaip 1,1 mln. Lt. Kiek mokesčių būtų galima surinkti disponuojant visų gamintojų informacija, belieka tik spėlioti.
„Taikydami kontrolės priemones krovininių transporto priemonių bakuose gabenamam kurui, 2012 m. muitinės pareigūnai nustatė 7 610 kuro gabenimo pažeidimų ir, apskaičiavę mokėtinus mokesčius, surinko 1,12 mln. litų, iš jų akcizo – 690 tūkst. litų“, - teigė Š. Ramanauskas.
A.Kondrusevičius: tai ne problema, o problemėlė
„Jie turi pilną bazę, kas važinėja. Nemanau, kad tai yra problema. Čia galbūt atsikalbinėjimas, - svarstė A. Kondrusevičius. - Mes amerikietiškų automobilių apskritai nenaudojame. Pas mus pagrinde yra „Scania“, „Volvo“, „Mecedes“, „Daf“. Problemų tikrai nėra. Čia yra atsikalbinėjimas, norint eiti tolyn nuo problemos. (...) 97 proc. krovininių automobilių per Lietuvos pasienio postus važiuoja su kroviniais, o ne važiuoja kuro. Ir jie naudoja tą kurą krovinių vežimui, ne prekybai.“
„Linavos“ vadovo teigimu, patyrę muitininkai nelegalų degalų baką pamato plika akimi – esą tam gamykliniai duomenys nėra būtini. „Abejoju, ar muitinės pareigūnai tame mato ypatingą problemą“, - stebėjosi A. Kondrusevičius.
Vežėjų atstovas neslėpė, kad verslininkai žino, kaip informaciją apie mašinų gamyklines charakteristikas gali gauti muitinės pareigūnai. Tačiau patys muitininkai esą vežėjams nesakė, kad tai kelia galvos skausmą.
„Mes suinteresuoti ir mes bendradarbiaujame. Ir netgi siūlėme, kad jie sudarytų registrą. Pavyzdžiui, mūsų transporto priemonės ne vieną kartą kerta (valstybės sieną – DELFI), ir pas juos ta informacija turėtų būti sukaupta. (...) Su Muitinės departamento vadovybe apie šitą klausimą niekada nebuvo kalbama, kad yra kažkokia didesnė problema. Niekada. Aš žinau, kad jie ne visada gauna (automobilių duomenis – DELFI), ir netgi gamintojų atstovybės ne visada turi visą informaciją. Ta problema, žinote, yra ne problema, o problemėlė“, - reziumavo „Linavos“ vadovas.