Tauriesiems metalams 2020-ieji buvo itin palankūs. Auksas pradėjo metus ties 1 520 JAV dolerių už unciją ir jau rugpjūtį šturmavo naujas visų laikų aukštumas ties 2 070 JAV dolerių, o tai atitinka net +36 proc. kilimą ir patenka tarp geriausius rezultatus pasiekiančių priemonių.
Įdomu, kad per kilimą buvo pasiektos naujos istorinės aukso kainos aukštumos. Iki šiol aukščiausias kainos lygis, užfiksuotas 2011 m. rugsėjį, tvyrant nežinomybei po pasaulio ekonominės krizės, buvo 1 920 JAV dolerių.
Šis faktas sufleruoja, kad itin daug investuotojų nerimavo dėl realios ekonominės situacijos ir ateities perspektyvos, centrinių bankų skatinimo politikos bei jos įtakos infliacijai, todėl aktyviai stebi aukso kainas, kurios istoriškai leisdavo išlaikyti kapitalo perkamąją galią tokiomis aplinkybėmis.
Pinigų spausdinimo mastai
Pasaulio lyderiai pasitiko pandemiją nusiteikę atverti valstybių pinigines. Žurnale „Investuok“ nemažai apie tai rašėme – visos pagrindinės ir didžiausios ekonomikos viruso ir karantino akivaizdoje paskelbė apie milžiniškas skatinimo programas tiek verslams, tiek gyventojams.
Kadangi laisvų lėšų tokiems užmojams niekada biudžete nebūna, daugelis valstybių ėmė platinti obligacijas, o jų centriniai bankai supirkinėti šią naują skolą. Tai iš esmės reiškia, kad centriniai bankai tiesiog sukūrė trilijonus naujo kapitalo, o vyriausybės išdalino jį juridiniams ir fiziniams asmenims, kad palaikytų jų pajamas ir išlaidas, o pandemija turėtų mažesnius ekonominius padarinius.
Iš viso skaičiuojama, kad per 2020 m. pirmą pusmetį buvo sukurta apie 18 trilijonų JAV dolerių skatinimo priemonių pasauliniu mastu, o tai sudaro apie 20 proc. pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP).
Neabejotinai JAV pasižymėjo dosnumu, ypač kai šalies prezidento rinkimai jau ant nosies. Skaičiuojama, kad 2020 m. šalies biudžeto deficitas sieks 3,7 trilijono JAV dolerių ir sudarys apie 18 proc. BVP. Galima palyginti: didžiausias deficitas iki šiol buvo 2009 m., kai siekė 9,8 proc. Šiuo metu deficitas jau beveik du kartus didesnis, nors ekonominė krizė techniškai dar net neprasidėjo. Taip pat įdomu, kad visos šalies biudžeto metinės pajamos sudaro apie 3,5 trilijono JAV dolerių, o tai reiškia, kad Donaldas Trumpas ir Kongresas ekonomikai skatinti jau papildomai išleido daugiau nei visų metų biudžetą.
Šie pinigai įvairiomis formomis buvo išdalinti verslui bei gyventojams. Taip pat JAV mokėjo 600 JAV dolerių per savaitę priedus prie bedarbių pašalpų. Dėl šios priežasties darbuotojai, uždirbantys mažesnes pajamas, nuo pandemijos pradžios gavo didesnes bedarbių išmokas, nei buvo jų pajamos iki viruso, o tai leido šalies vartojimui sparčiai atsigauti. Tačiau rugpjūtį šie priedai buvo sumažinti iki 300 JAV dolerių ir toliau bus mažinami.
Tai primena vieną iš sraigtasparnio pinigų formų arba šiuolaikinę monetarinę politiką, kai vyriausybės ir centriniai bankai aktyviai spausdina pinigus ir juos dalina gyventojams, taip tikėdamiesi, kad ekonomika liks stipri ir bus išvengta recesijos. Nors žurnale „Investuok“ jau kuris laikas apie tai kalbame, iš tiesų tai tik pati šio eksperimento pradžia, todėl jo rezultatai, įtaka ir pasekmės lieka labai neaiškios. Šis neapibrėžtumas konservatyvesnius rinkos dalyvius verčia rinktis saugesnes alternatyvas, tarp kurių viena pagrindinių yra auksas, kuris istoriškai apsaugodavo investuotojų kapitalą nuo perkamosios galios praradimo.
Tarp konservatyvesnių investuotojų patenka ir didieji pinigų valdytojai, kurių situacija paskutiniais metais gerokai pasikeitė. Didžioji dauguma jų įtraukia obligacijas į turimus investicinius portfelius, o tai sumažina riziką, generuoja stabilią palūkanų grąžą, bet svarbiausia – demonstruoja kainos augimą, kai ateina blogi laikai į ekonomiką ir finansų rinkas, taip kompensuodamos rizikingesnių priemonių nuostolius.
Tačiau dėl agresyvios centrinių bankų politikos didžioji dauguma valstybinių saugių obligacijų generuoja 0 proc. arba labai artimą pajamingumą. Tai reiškia, kad ne tik palūkanos bus labai mažos, bet ir obligacijos vertės kilimas ribotas ir nebus pakankamas padengti rizikingų aktyvų nuostoliams.
Atsižvelgdami į tai, didieji pinigų valdytojai, kurie iki šiol žiūrėjo į auksą ganėtinai skeptiškai, dabar ima keisti požiūrį ir svarstyti jį kaip alternatyvą. Auksas nesudarys tokios didelės dalies kaip obligacijos, nes jo vertė gali nukristi daugiau nei skolos priemonių, kas didina riziką, tačiau neabejotinai investuotojai įtrauks jį į portfelius dėl palankesnio grąžos ir rizikos santykio. Taip pat tai yra viena pagrindinių galimybių bandant apsisaugoti nuo bendro pinigų nuvertėjimo, jeigu centrinių bankų eksperimentas spausdinti pinigus nepavyks ir jie nuvertės.
Aukso perspektyva
Atsižvelgdami į esamą ekonominę situaciją pasaulyje ir monetarinę bei fiskalinę politiką, investuotojai laisvam kapitalui ieškos saugių alternatyvų, tarp kurių patenka auksas. Žinoma, auksas patirs korekcijų, tokių kaip paskutinis kritimas, tačiau tai dalis bulių rinkos bangavimo, nuo kurio žurnalo „Investuok“ skaitytojai jau atprato žiūrėdami į akcijų rinką pastaruosius 5 metus.
Investuotojams taip pat svarbu įvertinti rizikas, kylančias iš JAV prezidento rinkimų. D. Trumpui laimėjus rinkimus, tikėtina, JAV toliau įgyvendintų izoliacinę politiką ir išlaikytų aktyvų ekonomikos skatinimą, didinant biudžeto deficitą.
Tikėtina, bus pradėtas įgyvendinti šalies infrastruktūros atnaujinimo planas, kuris kartu padės sukurti darbo vietų ir atsigauti ekonomikai po pandemijos šoko. Tai palaikys aukštą aukso paklausą, nes jis atrodys kaip patraukli alternatyva, atsižvelgiant į itin aukštas kitų turto klasių kainas.
O J. Bidenas palaiko klimato kaitą mažinančius sprendimus, didesnius mokesčius korporacijoms ir turtingiems amerikiečiams, nors taip pat žada 2 trilijonų infrastruktūros planą, bet orientuotą į žaliuosius sprendimus. Tačiau rinkos dalyviai mano, kad J. Bideno išrinkimas ir konservatyvesnė jo pozicija gali sukelti rinkų korekciją ir sukurti daugiau galimybių investuotojams skirtinguose segmentuose, o tai prilėtintų aukso rinką.
Taip pat svarbu, kaip judės JAV doleris, kurio silpnėjimas istoriškai leisdavo aukso kainai kilti.
Kaip įsigyti aukso?
Paprastas, bet neprastas žurnalo „Investuok“ skaitytojų susitikimuose ir seminaruose užduodamas klausimas. Paprasčiausias kelias turėti aukso poziciją yra pirkti ETF fondus, kurie atspindi šio tauriojo metalo tendencijas. Tarp populiariausių rinkoje yra „SPDR Gold Shares“, kurio tikeris GLD (jį reikia įvesti investicinės sąskaitos platformoje), administravimo kaštai 0,4 proc. Šiuo metu šio fondo turtas sudaro apie 77 mlrd. JAV dolerių ir yra reitinguojamas kaip didžiausias ETF fondas. Antras pagal dydį yra „BlackRock iShares Gold Trust“, kurio tikeris IAU, jį laikyti kainuoja 0,25 proc. per metus, o turtas siekia 31 mlrd. JAV dolerių.
Sudėtingesnė alternatyva yra pirkti fizinį auksą. Mažesni investuotojai gali rinktis monetas, o didesni – aukso luitus. Svarbu rasti patikimą pardavėją, kuris užtikrintų kokybę ir kainą. Taip pat reikia pasirūpinti apsauga, kurią reikėtų diversifikuoti, nelaikyti visko vienoje saugykloje, nes visgi bandome apsidrausti nuo juodosios gulbės. Dėl tarpininkavimo ir apsaugos kaštų investicijos į fizinį auksą yra brangesnė alternatyva nei ETF, tačiau leidžia apsidrausti nuo itin netikėtų rizikų ir turėtų būti vertinama kaip konservatyvesnė alternatyva.
Trečioji alternatyva – rinktis auksą išgaunančių įmonių akcijas, kurių vertė tiesiogiai priklausoma nuo šio metalo kainos. Tarp biržoje listinguotų bendrovių yra „Newmont“, tikeris NEM, kuri yra didžiausia aukso išgavėja pasaulyje, ir „Barrick Gold“, tikeris GOLD, kuri užima antrą vietą. Šių įmonių vertė nuo metų pradžios padidėjo atitinkamai apie 50 proc. ir 55 proc., beveik 1,4 karto daugiau nei aukso kaina. Kuo mažesnis kasėjas, kuo didesnė išgavimo savikaina ir kuo daugiau skolų, tai yra kuo aukštesnės rizikos žaidėjas, tuo jo akcijos kaina yra kintamesnė.
Tai straipsnis iš žurnalo „INVESTUOK“.
Spalio mėnesio žurnalo „Investuok“ numeryje taip pat skaitykite:
Numerio tema – optimizmo vilionės. Vasarą investuotojai džiaugėsi po koronaviruso sukeltos griūties sparčiai atsigaunančiomis rinkomis, rugpjūtis buvo toks geras, kokio nebuvo ištisus dešimtmečius. Dabar kiek stabtelėjome, bet optimizmo vis dar daug. Aiškinames kiek tai tvarku ir kaip išvengti iš to kylančių pavojų.
Aktualijose nagrinėjame įdomiausias pavienes pozicijas ir naujausius centrinių bankų politikos pokyčius – panašu, kad prasidėjo didelis lūžis ir sukame į naujus vandenis – kuo tai gręsia ir kaip tai gali paveikti investuotojų rezultatus.
NT rubrikoje toliau vystome sklypų temą – kokių sklypų aplink Vilnių dabar ieško pirkėjai; detaliau nagrinėjame investicines galimybes Lietuvos kurortuose.
Alternatyvos – miškai: apie tai, kaip turint kelis ar keliolika hektarų miško, ūkiškai tvarkytis savo miške ir gauti pakankamą grąžą.
Interviu – kalbiname Odetą Bložienę – kaip ji tvarkosi su savo pačios pinigais, kaip juos valdo, ko moko vaikus ir apie tai, ar verta apriboti savo poreikius.
Investavimo ABC – aptariame kaip susikurti pasyvių pajamų šaltinį iš dividendus mokančių akcijų; aiškiname kodėl įmonės skaido akcijas (rugpjūtį akcijas skaldė tiek „Apple“, tiek „Tesla“).
Ir dar: įžvalgos, interviu, komentarai, patarimai, fondų rezultatai, pasaulio, žaliavų, valiutų apžvalgos ir tai, ką pastaruoju metu viešai kalbėjo garsūs investuotojai bei ekonomistai.
Daugiau informacijos: www.investuok.eu