Paėmė greitąjį kreditą – negavo būsto paskolos

Greitaisiais kreditais susivilioję gyventojai gali įsisukti į voratinklį, kuris neleis ateityje gauti iš bankų paskolos būstui. Bent taip tiki į nemalonią situaciją patekusi vilniečių šeima. Tuo metu paskolų brokeriai bei bankų atstovai teigia, kad laiku grąžinus greituosius kreditus, jie neturėtų daryti įtakos būsto paskolai gauti.

Į DELFI kreipėsi vilniečių šeima, kuri pasakojo apie savo vargus bandant gauti paskolą būstui.

„Pardavėme būstą sostinėje. Artimiausiu metu laukiame pilno atsiskaitymo iš pirkėjų. Savo būstą pardavėme gana sėkmingai. Grąžinę paskolas bankui, turėsime nemažą sumą pinigų ir 0 Lt finansinių įsipareigojimų. Viskas skamba gana neblogai“, - pasakojimą pradėjo nenorėję savo vardų atskleisti vilniečiai.

Kaip teigė sostinės gyventojai, jie nusprendė įsigyti namą: „Kreipėmės į kelis bankus dėl paskolos galimybių. Buvome džiugiai nuteikti pirmųjų preliminarių pokalbių rezultatų – mūsų pajamos nemažos, šeimoje keturi asmenys, ir reikiamą sumą pradiniam įnašui turėsime. Bankai pranašavo teigiamus rezultatus, žinoma, tik tuomet, kai bus patikrinta, ar neturime įsiskolinimų ar pradelstų mokėjimų. Dėl to buvome ramūs, niekada nevėluojame susimokėti už paskolas bankui, už komunalines paslaugas, kreditus grąžiname laiku“.

Tačiau bankams patikrinus klientų kredito istoriją, realybė pasirodė kitokia: „Kadangi nuo 2008 m. kartas nuo karto naudodavomės įvairių greitųjų kreditų paslaugomis (niekuomet nebuvome pradelsę mokėjimų, nebuvome įsiskolinę), tiesiog naudojamės, bankų manymu, šiomis paslaugomis per dažnai. Kreditą mums suteikti kategoriškai atsisakė net du bankai“.

DELFI skaitytojų laiške taip pat teigiama, kad pasiteiravus, kiek laiko turėtų praeiti, kad kreditų ėmimo istorija neturėtų įtakos paskolos išdavimui, šeima sulaukė atsakymo, kad tai bus „visuomet lemiantis veiksnys“.

„Esame tikrai mokūs ir sąžiningi piliečiai – skolindavomės už dideles palūkanas, mokėdavome už galimybę pasiskolinti net ir nedideles sumas, visuomet atsiskaitydavome laiku ir pilnai. Kas galėjo pagalvoti, kad tokia „tamsi dėmė“ mūsų šeimos istorijoje užvers visas duris galimybėms įsigyti būstą Lietuvoje ir tikrai ilgam laikui“, - skundėsi vilniečiai.

Grąžintas greitasis kreditas įtakos neturėtų daryti

DELFI kalbintas bendrovės „Paskolų brokeris“ direktorius Tomas Dailidėnas pripažino, kad polinkis imti greituosius kreditus turi įtaką kreditingumo rizikai, tačiau laiku atsiskaičius su kreditus teikiančia įmone, bėdų imant būsto paskolą, neturėtų kilti.

„Jei paimamas greitasis kreditas, tai fiksuojamas sandoris. Jei jis yra baigtas, tai jokios informacijos apie jį nelieka“, - aiškino pašnekovas. Tačiau specialistas pabrėžia, jog nors kartą uždelsus sumokėti įmoką, tai lieka kreditingumo istorijoje.

Taip pat paskolų ekspertas priminė, kad pagal galiojančią tvarką bankai negali išduoti būsto paskolos, jei šeimos įsipareigojimai kredito įstaigoms (įmoka su palūkanomis) sudaro daugiau nei 40 proc. šeimos pajamų.

Pagal Lietuvos banko patvirtintus Atsakingojo skolinimo nuostatus kredito gavėjo vidutinės kredito grąžinimo ir palūkanų įmokos dydis turi sudaryti ne daugiau kaip 40 proc. asmens (namų ūkio) pajamų, kurias kredito įstaiga pripažįsta tvariomis.

Greitieji kreditai – nesugebėjimo valdyti savo finansų rodiklis?

„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė teigė tikinti, kad galimybę gauti būsto paskolą nulemia ne paimtų greitųjų kreditų kiekis ar dažnis, o jų grąžinimo istorija.

„Kiekvienam kreditoriui yra svarbi kreditavimo istorija - kaip turimus įsipareigojimus vykdo paskolos gavėjas, ar jie vykdomi laiku. Čia ir yra esminis kriterijus, o ne tai, kiek turėjai paskolų. Manau, kad visgi svarbiausia, kaip jos buvo mokamos“, - kalbėjo pašnekovė.

Asmeninių finansų ekspertė teigė, kad dažnas greitųjų kreditų ėmimas įspėja, kad žmonės nesugeba susitvarkyti su savo kasdieniniais finansais ir tiesiog juos planuoti.

„Išduodant paskolas yra vertinami keli kriterijai – pajamos, užstatas, galimybės grąžinti paskolas, kliento stabilumas, jo prisidėjimas savo lėšomis ir, be abejo, kredito istorija, - tęsė O. Bložienė. - Man, kaip asmeninių finansų ekspertei, tai, kad žmonės dažnai skolinasi greituosius kreditus arba gyvena šiek tiek ne pagal savo galimybes ir skolinasi vartojimui, rodo, kad finansiniai srautai nėra subalansuoti“.

„Swedbank“ atstovė patarė šeimoms atsargiai elgtis su greitaisiais kreditais: „Žmonės turi gyventi pagal savo galimybes ir iš tikrųjų savo vartojimą priderinti prie savo pajamų. Čia yra kiekvienam asmeninių finansų abėcėlė, kurią turėtų žinoti. Skolinimasis vartojimui sukuria iliuziją, kad gali gyventi geriau, bet iš tiesų kas mėnesį ta finansinė našta tik pasunkėja. Iš tikrųjų dažnas skolinimasis išbalansuoja – žmogus skolinasi iš ateities ir nesugeba gyventi pagal savo turimas dabartines pajamas“.