„Įgyvendinus šiuos siūlymus, gyventojai nebeturėtų mokestinių paskatų atidėti šios dienos vartojimo poreikių vardan labiau aprūpintos senatvės, – teigė LLRI prezidentė Elena Leontjeva. – Atskaitymų į III pakopos pensijų ir investicinio gyvybės draudimo fondus galimybės labai sumažėjo dėl infliacijos, todėl tikslinga ne jas naikinti, o palikti tik įstatyme numatytą proporciją – 25 proc. nuo apmokestinamųjų pajamų. Be to, ignoruojamas faktas, kad mokestinės nuostatos priimtos 2019 m. turint tikslą „paskatinti pensijų kaupimą“.
Galimybė kaupti privačiai bent kiek panašiomis mokestinėmis sąlygomis, kaip kaupiama „Sodroje“, LLRI prezidentės teigimu, leidžia išsaugoti subsidiarumo tarp valstybės ir piliečio principą.
„Slapto pirkėjo tyrimą atlikęs Lietuvos bankas teigia, kad galimybę atskaityti dalį įmokų sumos iš apmokestinamųjų pajamų, draudimo brokeriai naudoja nepagrįstai. Tačiau tai – ne investicinio gyvybės draudimo ar pensijų fondų rinkų yda, bet būtinybė, kurią įtvirtina įstatymas.
Toks mokesčių režimas buvo įvestas kaip motyvacinė priemonė, kurią brokeriai privalo naudoti ir naudoja, siekdami paskatinti žmogaus pasiryžimą taupyti ir atidėti savo vartojimo poreikius“, – aiškino LLRI prezidentė.
Šiuo metu taikomas privačių konsultantų darbo pagal individualios veiklos sutartį modelis garantuoja, kad atlygis būtų mokamas už pasiektą rezultatą, bet ne už darbo procesą. Siūlymas jį keisti, LLRI prezidentės teigimu, tiesiogiai prieštarauja viešojo sektoriaus reformos tikslams susieti valstybės tarnautojų atlygį su jų darbo rezultatais ir piliečiams-vartotojams sukurta verte.
„Skatinti gyventojus taupyti turėtų būti valstybės prioritetas. Taupymas yra investavimo, taigi ir ekonomikos augimo, pagrindas. Todėl šaliai yra būtina išlaikyti ilgalaikio taupymo sistemos patrauklumą, motyvuojant gyventojus kaupti savarankiškai ir per profesionalius investuotojus“, – sakė E. Leontjeva.
