Konsultuoja LAMMC Elmininkų bandymų stoties mokslo darbuotojas dr. Vidmantas Rudokas.
Šie metai buvo drėgni, tad nieko nuostabaus, kad bulvės pūva. Vienintelis būdas sumažinti puvimą, kartkartėmis bulves perrinkti. Tuomet pūvančių bulvių skystis neapkrės greta esančiųjų. Perrinkinėti netektų, jei rūsiai bulvėms laikyti atitiktų reikalavimus.
Nepalankios laikymo sąlygos (drėgnos patalpos, aukšta aplinkos temperatūra) didina puvinių atsiradimo galimybes. Tinkamiausia temperatūra bulvėms laikyti yra 2–4 0C, o santykinis oro drėgnumas 85–95 proc. Tokios sąlygos turi būti tuomet, kai gumbai jau užgydę žaizdas ir yra ramybės būsenos. Kad „užmigdytume“ dar intensyviai kvėpuojančius gumbus, reikia nuosekliai po pusę laipsnio per parą mažinti temperatūrą. Aukštesnėje temperatūroje laikomos bulvės intensyviai kvėpuodamos netenka dalies svorio, anksčiau pradeda dygti, o puvinių pradais infekuoti gumbai greičiau pūva.
Nukastus gumbus verta apdžiovinti, kad ant žaizdų susidarytų kamštinis audinys, ir tik tada sandėliuoti. Nesudarius optimalių laikymo sąlygų, maro ir puvinių pažeisti gumbai sunkiai laikysis. Svarbu supilti sausus, subrendusius ir sveikus gumbus.
Gerai ventiliuojamas bulves galima laikyti ir storesniu sluoksniu, tačiau daugelis mūsų tokių sąlygų kaip pramoninės bulvininkystės ūkiai neturi. Bulvės laikomos rūsiuose. Čia gumbus reikia pilti ne storesniu kaip 1,5 m sluoksniu.
Labai svarbu nepažeisti gumbų, todėl perkraunant leistini ne didesni kaip 20–30 cm aukščių skirtumai. Ramybės būsenoje esančių bulvių gumbų nevalia judinti. Kiekvienas gumbų perkrovimas žemoje temperatūroje ne tik suaktyvina vidinius procesus, bet ir padidina puvinių riziką. Po ilgesnio gumbų laikymo dėl fiziologinio jų senėjimo ir žemos temperatūros žaizdų dengiamasis audinys susidaro daug lėčiau negu ką tik nukastų bulvių.
Bulvių puviniai būna įvairūs. Šlapieji pastebimi lengviau, sausieji – tik ruošiant gumbus maistui. Patirtis sako, kad sausai išaugusios bulvės pūva sausai ir labiau pajuoduoja, bet šie puviniai ne tokie pavojingi, kaip šlapieji, nes pastarųjų infekcija daug didesnė ir pavojingesnė. Grybinių ligų pažeisti gumbai dažniausiai pūva sausuoju, o bakterijų „užpulti“ – šlapiuoju puviniu. Palyginti sausu oru nuimtame šių metų derliuje daugiausia bakterijų sukeltų puvinių, todėl negalima prarasti budrumo.
Sausasis puvinys – dažniausia laikomų bulvių liga. Ją sukelia įvairūs Fusarium genties grybai. Jie pirmiausia pažeidžia mechaniškai sužalotus, sudaužytus, spragšių, grambuolių lervų ar tiesiog žemėje gyvenančių graužikų išgraužtus, maro, rauplių ar kitų ligų pažeistus gumbus. Puvinio vystymąsi skatina didelė santykinė drėgmė ir aukšta temperatūra sandėlyje. Laikant bulves ypač reikia vengti staigių temperatūros ir drėgmės pokyčių.
Šlapiuoju puviniu infekuoti gumbai tampa tamsiai rudi, vidus suskystėja, gleivėja, dvokia. Priklausomai nuo to, kurios bakterijos pūdo gumbą, jo audiniai gali būti baltos ar gelsvai rusvos spalvos. Ilgiau laikant, gleivėtas, dvokiantis skystis išsiveržia į gumbo paviršių, infekuodamas šalia esančius sveikus gumbus, tad susidaro puvinio židiniai. Pastarojo puvinio vystimasis priklauso nuo gumbų būklės derliaus nuėmimo metu bei sandėliavimo sąlygų. Ypač sparčiai bulvės genda laikomos aukštesnės negu 10 0C temperatūros ir didesnės negu 90 proc. santykinės drėgmės prastai vėdinamose patalpose. Dažniau pūva gumbai, esantys kaupo ar aruodo paviršiuje. Būtent čia, sandėliuojamų gumbų 20–30 cm storio paviršiniame sluoksnyje, gumbams „prakaituojant“, susidaro jiems pavojingas vandens kondensatas.
Dažniausiai nuosavuose rūsiuose laikantieji bulves pamiršta, kad prieš pilant naujo derliaus daržoves reikia juos dezinfekuoti šiam tikslui skirtomis Lietuvoje registruotomis priemonėmis. Dezinfekuoti būtina ir visą bulvėms sodinti techniką.