Pirmąjį, liepos pradžioje pasibaigusį konkursą, kuriame dalyvavo du dalyviai, sėkmingu laikantis D. Kreivys pabrėžė, kad šiuo metu ne šalys renkasi investuotojus, o investuotojai – šalis.
„Parkų pasiūla yra gana didelė – tiek Baltijos, tiek Šiaurės jūroje, Amerikoje. Ekonominės sąlygos yra reikšmingai pasikeitusios, įrangos kaina padidėjusi, bankų kapitalo kaštai išaugę. Kainos taip pat smarkiai pasikeitusios nuo to, ką turėjome prieš metus, kuomet dar buvo iniciatyva, visi norėjo kažką daryti. Tai pasikeitę ir investuotojai labai atidžiai renkasi. Su antru parku šiandien dirbame tikrai rimtai, kad turėtume rimtą konkursą“, – sakė jis.
Vis dėlto D. Kreivys negalėjo užtikrinti, kad antras konkursas sulauks daugiau konkurencijos nei pirmasis.
„Negaliu pasakyti, kiek dalyvių bus antrame vėjo parko konkurse – ar vienas, ar du, ar trys, ar keturi. Ministerija deda maksimaliai pastangų, kad konkursas būtų kuo didesnis, kad valstybė gautų kuo didesnę naudą iš to konkurso. Parkas duos naudos gyventojams tiek per pigesnę elektrą, tiek užtikrins energetinę nepriklausomybę“, – sakė jis.
Ministras dar pastebėjo, kad antrasis konkursas yra dvinaris.
„Yra valstybės pagalbos komponentas, bet jeigu investuotojai pasiūlo nulį (kad neima valstybės pagalbos), tada organizuojamas antras etapas ir klausiama – galbūt investuotojai nori prisimokėti.
Jis unikalus, sulaukiame iš kai kurių investuotojų kritikos – kodėl reikia daryti antrą dalį, bet manome, kad tai tikrai reikalinga. Ypač tuo metu, kai matėme, kad elektros kainos auga dramatiškai. Visų noras vystyti tiek sausumos, tiek vėjo parkus buvo didžiulis. Tai atrodė natūralus žingsnis. Dabar irgi – jei matysime, kad investuotojai nepasirinks primokėti, gali būti ir valstybės pagalbos. Šį aukcioną planuojame paskelbti iki naujų metų“, – laidoje „Eltos kampas“ sakė D. Kreivys.
Elta primena, kad pirmojo vėjo parko konkursas įvyko liepą, o potencialiu jo laimėtoju įvardinti „Ignitis grupė“ ir „Ocean Winds“, valstybei pasiūlę 20 mln. eurų. Antrasis aukciono dalyvis pasiūlė minimalią 5 mln. eurų sumą.
D. Kreivys laidoje dar pastebėjo, kad jūrinė elektros jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“, nors ir nebūtina sinchronizacijai su kontinentine Europa, reikalinga energijos prekybai.
„Girdėjome daug kritikos, kad šis projektas vėluoja, dėl to elektros energija Lietuvos gyventojams brangs, o galėtų būti pigesnė. Tačiau realiai „Harmony Link“ šiai dienai sinchronizavusis su kontinentine Europa, sumažinus pralaidumą su Lenkija, Lietuvoje elektros kainos gyventojams sumažėtų 7 proc.
Jeigu „Harmony Link“ atsirastų, to sumažėjimo nebūtų. Bet apie 2028–2030 m., kai turėsime „Harmony Link“, jau bus baiginėjami parkai, per visą integraciją į bendrą europinę sistemą, kai turi perteklių, galėtume eksportuoti, kai trūksta – pasiimti nedidelius kiekius. Tada jungtis bus labai reikalinga“, – sakė jis.
Ministras taip pat pakomentavo šią savaitę pasibaigusį kvietimą mažoms įmonėms, ūkininkams ir atsinaujinančių išteklių energijos (AIE) bendrijoms gauti paramą saulės elektrinėms įsirengti. Juo susidomėjo 182 subjektai, o paprašyta 6 proc. iš numatytų 64 mln. eurų.
„Ką tik pasibaigė ir buvo panaudoti visi pinigai, skirti įsirengti ant stogų gaminantiems vartotojams. Čia kalbame apie komercines elektrines, kurios neturi gaminančio vartotojo schemos. Be to, neturi gaminančio vartotojo statuso. Todėl tokiomis sąlygomis, kurios buvo, mes pamatėme, kad jos nėra visai tinkamos. Planuojame, kad kai kurias sąlygas pakeisime. Be to, noriu pastebėti, kad konkurse leidome dalyvauti tik labai mažoms įmonėms“, – sakė jis.
D. Kreivys sutiko, kad šiam kvietimui buvo įvesta per daug apribojimų.
„Norėjome, kad vidutinės ir stambios įmonės statytųsi pačios, valstybės parama turi būti skirta horizontaliai visai visuomenei“, – aiškino ministras.